Pagalbinis apvaisinimas
Pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiame nuo 2000-ųjų metų!
Specialistai (12)
Akvilė Vilkaitienė
Gydytoja akušerė-ginekologė, nevaisingumo specialistė
Audronė Usonienė
Gydytoja akušerė ginekologė, nevaisingumo specialistė
Daina Visockienė
Gydytoja akušerė-ginekologė, nevaisingumo specialistė
Eglė Bareikienė
Gydytoja akušerė ginekologė, nevaisingumo specialistė
Eglė Jašinskienė
Gydytoja akušerė ginekologė, nevaisingumo specialistė
Heraldas Stankevičius
Gydytojas akušeris ginekologas, nevaisingumo specialistas
Odeta Gabrėnaitė-Kazlauskienė
Gydytoja akušerė ginekologė, nevaisingumo specialistė
Reda Verbickienė
Gydytoja akušerė ginekologė, nevaisingumo specialistė
Rima Gražienė
Gydytoja akušerė ginekologė, nevaisingumo specialistė
Vaiva Mačiulionytė
Gydytoja akušerė ginekologė
Virginijus Diržauskas
Gydytojas akušeris-ginekologas, nevaisingumo specialistas
* – paslauga teikiama tik Vilniaus klinikoje
** – paslauga teikiama tik Vilniaus bei Kauno klinikose.
Kas yra pagalbinis apvaisinimas?
Jei lytinio akto tarp vyro ir moters metu įvyksta natūralus apvaisinimas, spermatozoidas(-ai) apvaisina moters organizme esantį(-ius) kiaušinėlį(-ius) ir užsimezga nauja gyvybė. Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Atlikus reikiamus vaisingumo tyrimus ir nustačius, kad nėra patologijos, porai galima padėti naudojant dirbtinį apvaisinimą.
Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai arba mikrochirurginė operacija. Pagalbinis reprodukcinis gydymas dažnai vadinamas pagalbiniu apvaisinimu, nors iš tiesų šioje procedūroje nėra nieko nenatūralaus ar dirbtinio, išskyrus tai, kad ovuliacija skatinama specialiais medikamentais, o pats apvaisinimas vyksta Medicija klinikoje.
IVF ir IUI – pagrindiniai skirtumai
Yra skiriami du pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo metodai: intrauterininė inseminacija (IUI) ir apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija – IVF).
Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Naudojant specialias metodikas moters partnerio (arba donoro) sperma paruošiama į specialią suspensiją ir kateteriu įvedama tiesiai į moters gimdą.
In vitro fertilizacija (IVF) – kitas nevaisingumo gydymo metodas, laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų – suteikia galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme. IVF procedūra yra vadinama apvaisinimu mėgintuvėlyje, nes moters kiaušialąstėms apvaisinti reikalingos laboratorijos sąlygos ir tam tikros specialios medicinos procedūros. Procedūros metu moters partnerio (arba donoro) sperma patalpinama į specialią talpą su moters kiaušialąste, ir spermatozoidai paliekami ją apvaisinti. Kai įvyksta apvaisinimas, sėkmingai apvaisintos kiaušialąstės paliekamos augti 2–5 paras, o po to perkeliamos į moters gimdą tolimesniam vystymuisi.
Kaip vyksta pagalbinis apvaisinimas?
Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Tuomet pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija – moters organizmas stimuliuojamas specialiais hormoniniais preparatais, skatinančiais subręsti didesnį skaičių folikulų (ir kiaušialąsčių), nei natūraliame moters mėnesinių cikle.
Jei nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje. Intrauterininės inseminacijos metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą. Tuomet belieka laukti sėkmingo apvaisinimo ir nėštumo pradžios.
Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių. Ši procedūra atliekama su narkoze. Tuomet eina sekantis etapas – spermos surinkimas, kuris gali būti atliktas tik Medicija klinikoje masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių.
Folikuliniame skystyje per mikroskopą surandamos moters kiaušialąstės ir jos patalpinamos į specialią skystą terpę, kurioje yra kiaušialąsčių gyvybingumą palaikančių medžiagų. Vėliau į lėkšteles su kiaušialąstėmis įlašinama specialiai paruošta sperma, arba, esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui, mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai ir intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną į kiekvieną kiaušialąstę sėkmingam apvaisinimui užtikrinti.
Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Sekančią dieną po IVF tikrinama, ar kiaušialąstė(-s) buvo apvaisinta(-os) sėkmingai.
Per kiek laiko įvyksta apvaisinimas?
Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Tokiu pačiu principu vyksta ir natūralus, ir pagalbinis apvaisinimas.
Kas lemia pagalbinio apvaisinimo sėkmę?
Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus bei moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.
Apmokėjimas ir draudimas
Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti. Lietuvoje dirbtinį apvaisinimą reglamentuoja Pagalbinio apvaisinimo įstatymas ir valstybė iš dalies finansuoja pagalbinio apvaisinimo kompensavimą, jei įvykdomi tam tikri reikalavimai.
Klinikoje yra teikiamos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamos paslaugos.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų paslaugų sąrašas yra skelbiamas viešai paslaugų teikimo vietoje ir Klinikos internetiniame tinklapyje bei Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos internetiniame tinklapyje.
Gydytojų specialistų konsultacijos kompensuojamos tik pateikus gydytojo, kurio paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tinkamai išrašytą ir galiojantį siuntimą. Pacientams šios konsultacijos yra visiškai nemokamos.
Mokamų paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos skelbiamos paslaugų teikimo vietoje ir Klinikos internetiniame tinklapyje. Daugiau informacijos rasite klinikoje arba skambinant mūsų specialistams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kad kūnas leistų žmogui patirti viską, ką visata gali suteikti, jis turi būti sveikas ir tvirtas. Jam reikia priežiūros, rūpesčio ir puoselėjimo. O tai yra mūsų misija. Kol jūs esate apie pilnavertį gyvenimą ir pasaulio potyrius, mes esame apie jus.
Dėl pagalbinio apvaisinimo rekomenduojama kreiptis tuomet, kai nepavyksta pastoti per 12 mėnesių reguliaraus lytinio gyvenimo be apsaugos, o vyresnėms nei 35 metų moterims – po 6 mėnesių. Taip pat esant žinomiems vaisingumo sutrikimams ar persileidimams.
Pagalbinis apvaisinimas – tai modernūs vaisingumo gydymo metodai, padedantys poroms ar moterims susilaukti vaikų esant vaisingumo sutrikimams. Gydymo planas sudaromas individualiai, įvertinus abiejų partnerių sveikatos būklę ir tyrimų rezultatus.
Priklausomai nuo situacijos, gali būti atliekamas vaisingumo ištyrimas, ovuliacijos stebėjimas, intrauterininė inseminacija (IUI), pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), embrionų auginimas, genetiniai tyrimai bei kitos reprodukcinės medicinos procedūros.
Nevaisingumo priežastys gali būti susijusios tiek su moters, tiek su vyro sveikata – ovuliacijos sutrikimais, hormonų disbalansu, kiaušintakių pažeidimais, spermos kokybės pokyčiais, amžiumi ar kitais reprodukcinės sistemos sutrikimais.
Priklausomai nuo situacijos, gydytojai gali paskirti hormonų tyrimus, echoskopiją, spermos tyrimus, genetinius tyrimus, kiaušintakių praeinamumo tyrimus bei kitus reikalingus vaisingumo ištyrimo tyrimus.
Taip, „Medicija“ klinikoje dirba ilgametę patirtį reprodukcinės medicinos ir pagalbinio apvaisinimo srityje turintys gydytojai specialistai. Klinika daugiau nei 25 metus specializuojasi vaisingumo gydymo srityje.
Taip, kiekvienam pacientui ar porai sudaromas individualus gydymo planas, atsižvelgiant į amžių, sveikatos būklę, tyrimų rezultatus ir vaisingumo sutrikimų priežastis.
Mūsų naujienos bei straipsniai
Susipažinkite su aktualia informacija ir pasiūlymais!
Bandote susilaukti vaikelio, bet kyla klausimų ar nerimo? Jūs ne vieni – nevaisingumas paliečia daugelį…
Skaityti
Virškinimo sistemos negalavimai dažnai prasideda nepastebimai. Pilvo skausmas, rėmuo, pilvo pūtimas, rijimo sutrikimai ar pakitę…
Skaityti
Dar daugiau patogumo pacientams – „Medicija“ atidarė šeimos kliniką Vilniuje, Olimpiečių g. 1-1 „Medicija“ jau…
Skaityti