Mamologija

Žemiau pateikiama informacija, kas yra mamologas, ką jis veikia, kokius tyrimus skiria ir kada vertėtų į jį kreiptis.

Kas yra mamologas?

Mamologas – tai gydytojas specialistas, kuris diagnozuoja, gydo ir vykdo krūties ligų profilaktiką. Remdamiesi pacienčių simptomais, klinikine apžiūra ir atliktais tyrimais, šie gydytojai nustato įvairias krūtų būkles: nuo gerybinių darinių ir uždegimų iki piktybinių navikų. Ankstyva diagnostika šioje srityje yra ypač svarbi, nes laiku pastebėti pokyčiai leidžia sėkmingai išgydyti net rimčiausias ligas.

Ką veikia mamologas ir kokius tyrimus skiria?

Gydytojas mamologas rūpinasi krūtų sveikata – vertina jų struktūrą, aptinka pokyčius, gydo uždegimines ir onkologines ligas. Kadangi krūties vėžys yra viena dažniausių onkologinių ligų tarp moterų, mamologo vaidmuo profilaktikoje ir ankstyvoje diagnostikoje yra itin svarbus.

Konsultacijos metu gydytojas surenka anamnezę, įvertina simptomus, atlieka krūtų apčiuopą ir paskiria reikalingus tyrimus. Dažniausiai mamologo skiriami tyrimai apima krūtų echoskopiją – ultragarsinį tyrimą, ypač informatyvų jaunesnėms moterims, leidžiantį įvertinti krūtų struktūrą ir aptikti cistas ar darinius.

Mamografija – rentgeno tyrimas – rekomenduojama vyresnėms nei 50 metų moterims, padedanti aptikti net mažus pokyčius krūtų audinyje. Krūties magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra tikslesnis tyrimas, naudojamas esant didelei vėžio rizikai ar neaiškiems rezultatams po kitų tyrimų. Biopsija atliekama paimant audinio mėginį histologiniam tyrimui įtariant piktybinį procesą.

Kraujo tyrimai apima hormoninių bei naviko žymenų tyrimus, padedančius įvertinti bendrą būklę ir riziką.

Kada kreiptis į mamologą?

Į mamologą rekomenduojama kreiptis pajutus apčiuopiamą darinį ar mazgelį krūtyje, krūties skausmą ar diskomfortą, krūties formos ar dydžio pokyčius, odos paraudimą, susitraukimą ar pleiskanojimą, spenelio įtraukimą ar išskyras iš jo, pažasties srities patinimą ar limfmazgių padidėjimą.

Profilaktiškai pasitikrinti rekomenduojama visoms moterims nuo 25–30 metų amžiaus bent kartą per metus, o turinčioms šeiminę krūties vėžio anamnezę – ir anksčiau. Vyresnėms nei 50 metų moterims rekomenduojama reguliariai atlikti mamografiją.

Dažniausiai diagnozuojamos krūtų ligos

Fibroadenoma – gerybinis krūties darinys, dažnai pasitaikantis jaunoms moterims, paprastai nereikalaujantis chirurginio gydymo, bet reikalaujantis stebėjimo.

Krūties cistos – skysčio prisipildę dariniai, dažniausiai gerybiniai, kartais sukeliantys skausmą ar diskomfortą.

Mastopatija – gerybiniai krūtų audinio pokyčiai, susiję su hormoniniais svyravimais, pasireiškiantys skausmu, gumbuotumu ar patinimu.

Mastitas – krūties uždegimas, dažniausiai pasitaikantis žindyvėms, sukeliantis skausmą, paraudimą ir karščiavimą.

Krūties vėžys – piktybinis navikas, kurio ankstyva diagnostika ženkliai padidina sėkmingo gydymo galimybes. Gydymo planas priklauso nuo ligos stadijos ir gali apimti operaciją, chemoterapiją, radioterapiją ar hormonų terapiją.

Spenelio ir latakų ligos – intraduktalinė papiloma, latakų ektazija ir kiti pokyčiai, galintys sukelti išskyras iš spenelio ar diskomfortą.