Akušerija-ginekologija

* – Klaipėdos klinikoje akušerio-ginekologo konsultacija su echoskopija kainuoja 110 EUR.
** – šios paslaugos teikiamos tik Vilniaus klinikoje.
*** – šios paslaugos teikiamos tik Klaipėdos klinikoje
Žemiau pateikiama informacija, kas yra akušeris-ginekologas, ką jis veikia, kokius tyrimus skiria ir kada vertėtų į jį kreiptis.

Kas yra akušeris-ginekologas?

Akušeris-ginekologas – gydytojas specialistas, kuris rūpinasi moters reprodukcinės sistemos sveikata, diagnozuoja ginekologines ligas, skiria reikalingus tyrimus ir padeda stebėti sveikatos būklę skirtingais gyvenimo etapais. Šio specialisto kompetencija apima ne tik ginekologiją, bet ir akušeriją – nėštumo priežiūrą, gimdymą bei pogimdyminį laikotarpį. „Medicijoje“ akušerio-ginekologo konsultacijos gali būti aktualios tiek profilaktiniais tikslais, tiek atsiradus konkretiems sveikatos pokyčiams.

Ginekologinės problemos gali pasireikšti labai skirtingai – nuo menstruacinio ciklo pokyčių, skausmingų ar gausių mėnesinių iki infekcijų, hormoninių sutrikimų, gimdos ar kiaušidžių ligų. Kai kuriais atvejais moteris gali nejausti jokių ryškių simptomų, todėl svarbi ir profilaktinė sveikatos priežiūra. Gydytojas, įvertinęs pacientės sveikatos istoriją, nusiskundimus ir apžiūros duomenis, prireikus gali paskirti papildomus tyrimus.

Ką veikia akušeris-ginekologas ir kokius tyrimus skiria?

Akušeris-ginekologas rūpinasi moters lytinės ir reprodukcinės sistemos sveikata įvairiais gyvenimo etapais – nuo paauglystės iki menopauzės ir vėlesnio laikotarpio. Gydytojas taip pat konsultuoja nėštumo planavimo, vaisingumo, nėštumo priežiūros ir kitais su akušerija susijusiais klausimais.

Konsultacijos metu pirmiausia surenkama anamnezė: gydytojas išsiaiškina pagrindinius nusiskundimus, menstruacinio ciklo ypatumus, ankstesnes ligas, atliktus tyrimus, vartojamus vaistus ir kitą svarbią informaciją. Atsižvelgiant į situaciją, atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus skiriami papildomi tyrimai.

Vienas iš ginekologijoje naudojamų diagnostikos metodų yra ginekologinė echoskopija. Tai ultragarsinis tyrimas, kurio metu galima įvertinti gimdos, gimdos gleivinės, kiaušidžių ir kitų mažojo dubens struktūrų būklę. Echoskopija gali būti naudojama ieškant struktūrinių pokyčių, pavyzdžiui, cistų, miomų ar kitų darinių, taip pat vertinant jau žinomų būklių pokyčius.

Gimdos kaklelio būklei vertinti gali būti atliekamas PAP testas – citologinis tyrimas, padedantis nustatyti gimdos kaklelio ląstelių pokyčius. Taip pat gali būti atliekamas ŽPV, arba žmogaus papilomos viruso, tyrimas. Tam tikrais atvejais, įvertinus tyrimų rezultatus, gali būti rekomenduojama kolposkopija – išsamesnis gimdos kaklelio ir makšties sienelių tyrimas specialiu optiniu prietaisu.

Ginekologinėje diagnostikoje naudojami ir laboratoriniai tyrimai. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti vertinami hormonų rodikliai, pavyzdžiui, estrogenai, progesteronas, FSH, LH ar prolaktinas. Taip pat gali būti atliekami β-hCG tyrimai nėštumui nustatyti, infekcijų tyrimai ar kiti laboratoriniai tyrimai. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios pacientės situacijos – nebūtina atlikti visų tyrimų kiekvieno vizito metu.

Kada kreiptis į akušerį-ginekologą?

Į akušerį-ginekologą verta kreiptis pastebėjus neįprastus organizmo pokyčius. Konsultacija gali būti reikalinga, jei menstruacijos tapo nereguliarios, labai skausmingos ar gausios, atsirado kraujavimas tarp menstruacijų, jaučiamas skausmas apatinėje pilvo dalyje ar lytinių santykių metu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į neįprastas išskyras, niežulį, deginimą ar kitus simptomus lytinių organų srityje.

Ginekologo konsultacija aktuali ir planuojant nėštumą, susiduriant su pastojimo sunkumais ar norint aptarti reprodukcinės sveikatos klausimus. Nėštumo metu akušeris-ginekologas stebi nėštumo eigą, vertina vaisiaus vystymąsi ir prireikus skiria papildomus tyrimus.

Profilaktinė ginekologinė priežiūra taip pat svarbi net ir tada, kai moteris nejaučia jokių nusiskundimų. Reguliarios patikros leidžia įvertinti sveikatos būklę ir, atsižvelgiant į individualią situaciją, atlikti rekomenduojamus tyrimus. Profilaktikos dažnumas gali priklausyti nuo amžiaus, ankstesnių tyrimų rezultatų, sveikatos būklės ir kitų rizikos veiksnių.

Dažniausiai diagnozuojamos ginekologinės ligos ir būklės

Ginekologijoje diagnozuojama daug skirtingų būklių, todėl svarbu įvertinti ne vieną simptomą, o bendrą klinikinį vaizdą.

Menstruacinio ciklo sutrikimai gali pasireikšti nereguliariomis, labai gausiomis, užsitęsusiomis ar skausmingomis menstruacijomis. Ciklo pokyčius gali lemti hormoniniai svyravimai, tam tikros ligos, stresas, svorio pokyčiai ar kitos priežastys.

Lytinių takų infekcijos apima įvairias bakterines, grybelines ir lytiškai plintančias infekcijas. Jos gali sukelti pakitusias išskyras, niežulį, deginimą, diskomfortą ar skausmą, tačiau kai kurios infekcijos gali būti besimptomės.

Gimdos miomos ir polipai yra gerybiniai dariniai, galintys būti susiję su gausesniu kraujavimu, ciklo pokyčiais ar dubens srities simptomais. Jų pobūdis ir reikšmė vertinami individualiai.

Kiaušidžių cistos ir policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra skirtingos būklės, galinčios būti susijusios su menstruacinio ciklo, hormonų ar vaisingumo pokyčiais. Kiaušidžių cistos gali būti nustatomos atliekant echoskopiją, o PKS vertinamas atsižvelgiant į simptomų ir tyrimų visumą.

Endometriozė – lėtinė būklė, kai į gimdos gleivinę panašus audinys auga už gimdos ertmės ribų. Ji gali būti susijusi su skausmingomis menstruacijomis, dubens skausmu ir vaisingumo problemomis.

Gimdos kaklelio pokyčiai gali būti įvairaus pobūdžio – nuo nepiktybinių pakitimų iki ikivėžinių būklių. Gimdos kaklelio patikra ir gydytojo rekomenduojami tyrimai padeda stebėti jo būklę.

Nėštumo metu gali būti stebima įprasta nėštumo eiga, atliekami rekomenduojami tyrimai ir vertinamas vaisiaus vystymasis. Taip pat gydytojas gali stebėti tokias būkles kaip gestacinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis ar kitos nėštumo komplikacijos.

Menopauzės ir perimenopauzės pokyčiai gali būti susiję su menstruacijų ciklo pasikeitimais, karščio bangomis, miego ar nuotaikos pokyčiais bei kitais hormoninių pokyčių požymiais. Gydytojas gali įvertinti simptomus ir bendrą sveikatos būklę.

ginekologinė priežiūra skirtingais gyvenimo etapais

Moterų sveikatos poreikiai keičiasi kartu su amžiumi. Paauglystėje daugiausia dėmesio gali reikėti menstruacinio ciklo formavimuisi, jo ypatumams ir su brendimu susijusiems klausimams. Reprodukciniame amžiuje svarbūs tampa vaisingumo, nėštumo planavimo, kontracepcijos ir profilaktinių tyrimų klausimai.

Planuojant nėštumą gali būti naudinga iš anksto aptarti sveikatos būklę su akušeriu-ginekologu. Nėštumo metu gydytojas stebi nėštumo eigą ir prireikus skiria papildomus tyrimus. Vėliau, artėjant perimenopauzei ir menopauzei, keičiasi hormonų veikla ir gali atsirasti naujų simptomų, kuriuos verta aptarti su specialistu.

„Medicijoje“ ginekologinės sveikatos klausimai vertinami individualiai. Konsultacijos metu gydytojas gali įvertinti pacientės sveikatos istoriją, apžiūros duomenis ir tyrimų rezultatus, o prireikus rekomenduoti tolesnį ištyrimą ar stebėjimą.