Kardiologija

Kas yra kardiologas?

Kardiologas – tai gydytojas specialistas, kuris diagnozuoja, gydo ir vykdo širdies bei kraujagyslių sistemos ligų profilaktiką. Remdamiesi pacientų simptomais, klinikine apžiūra ir atliktais tyrimais, šie gydytojai nustato įvairias širdies būkles: nuo aritmijų ir arterinės hipertenzijos iki sudėtingų išeminių ligų ar širdies nepakankamumo.

Ką veikia kardiologas ir kokius tyrimus skiria?

Gydytojas kardiologas rūpinasi visos širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata. Ši sistema atsakinga už deguonies ir maistinių medžiagų pernešimą po visą organizmą, todėl jos sutrikimai gali sukelti rimtas komplikacijas, įskaitant infarktą ar insultą.

Konsultacijos metu gydytojas surenka anamnezę, įvertina simptomus, išklauso širdies tonus, išmatuoja kraujospūdį ir paskiria reikalingus tyrimus. Dažniausiai kardiologo skiriami tyrimai apima elektrokardiogramą (EKG) – pagrindinį tyrimą, fiksuojantį širdies elektrinį aktyvumą ir padedantį nustatyti aritmijas, išemiją ar persirgtą infarktą.

Echokardiograma (širdies echoskopija) – ultragarsinis tyrimas – leidžia įvertinti širdies raumens, vožtuvų ir kraujotakos būklę. Holterio monitoravimas – ilgalaikis (24–48 valandų) EKG stebėjimas – padeda užfiksuoti retai pasitaikančias aritmijas. Krūvio mėginys (veloergometrija) yra tyrimas, vertinantis širdies veiklą fizinio krūvio metu, padedantis diagnozuoti išeminę širdies ligą.

Kraujo tyrimai apima cholesterolio, trigliceridų, gliukozės ir širdies žymenų (troponino) tyrimus, padedančius įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Kada kreiptis į kardiologą?

Į kardiologą rekomenduojama kreiptis pajutus krūtinės skausmą ar spaudimą, dusulį, širdies plakimo sutrikimus, greitą nuovargį, galvos svaigimą ar alpimą, kojų patinimą, padidėjusį ar nepastovų kraujospūdį arba neaiškios kilmės kosulį naktį.

Profilaktiškai pasitikrinti rekomenduojama vyresniems nei 40 metų asmenims, rūkantiems, turintiems antsvorį, sergantiems cukriniu diabetu ar padidėjusiu cholesterolio kiekiu, taip pat turintiems šeiminę širdies ligų anamnezę.

Dažniausiai diagnozuojamos širdies ir kraujagyslių ligos

Arterinė hipertenzija – padidėjęs kraujospūdis, viena dažniausių lėtinių ligų, didinanti infarkto ir insulto riziką.

Išeminė širdies liga – širdies raumens kraujotakos sutrikimas dėl vainikinių arterijų susiaurėjimo, dažnai pasireiškiantis krūtinės skausmu (krūtinės angina).

Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos) – per greitas, per lėtas ar netaisyklingas širdies plakimas, įskaitant prieširdžių virpėjimą.

Širdies nepakankamumas – būklė, kai širdis nebepajėgia tinkamai pumpuoti kraujo, sukelianti dusulį, nuovargį, kojų patinimą.

Širdies vožtuvų ligos – įgimti ar įgyti vožtuvų pokyčiai, sukeliantys kraujo tekėjimo sutrikimus.

Kraujagyslių ligos – aterosklerozė, varikozinės venos, giliųjų venų trombozė, paveikiančios kraujotaką ir reikalaujančios specifinio gydymo.