Echoskopija

Terminas „echoskopija” kilęs iš graikų kalbos: ēchō reiškia „aidas”, o skopeō – „žiūriu”. Šis pažangus diagnostikos metodas leidžia stebėti įvairius vidinių organizmo struktūrų pokyčius.

Kas yra echoskopija, kada ir kaip atliekamas echoskopijos tyrimas, kaip jam pasiruošti – atsakymus į visus šiuos klausimus rasite šiame straipsnyje.

Echoskopija – kas tai?

Echoskopija arba ultragarsinė diagnostika yra visiškai saugus, neinvazinis tyrimo metodas, leidžiantis specialistui realiu laiku matyti vidaus organus ir pastebėti bei įvertinti struktūrinius jų pokyčius. Tyrimo metu naudojamos aukšto dažnio garso bangos, žmogaus ausiai negirdimos. Šios bangos, sklisdamos per audinius, atsispindi nuo skirtingo tankio struktūrų ir grįžta atgal į keitiklį – specialų zondą, kurį gydytojas slankioja tiriamoje srityje. Kompiuteris šiuos atspindžius paverčia vaizdu ekrane.

Skirtingai nei rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimai, echoskopija nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės, todėl yra saugi net nėščiosioms ir mažiems vaikams. Tyrimą galima kartoti tiek kartų, kiek reikia stebėti ligos eigai ar gydymo rezultatams.

Kada atliekama echoskopija?

Echoskopija skiriama tiek profilaktiškai, tiek esant konkretiems nusiskundimams. Dažniausiai šis tyrimas atliekamas, kai reikia įvertinti pilvo organų – kepenų, tulžies pūslės, kasos, blužnies, inkstų – būklę, įtariant uždegimą, akmenligę ar navikus. Taip pat tiriama skydliaukės būklė dėl mazgų, cistų ar uždegimo požymių paieškos.

Echoskopija atliekama mažojo dubens organams – moterims tiriama gimda ir kiaušidės, vyrams – prostata ir šlapimo pūslė. Taip pat tiriami krūtys, ypač jaunesnėms moterims, kurioms mamografija mažiau informatyvi. Širdies echoskopija (echokardiografija) padeda vertinti širdies raumens, vožtuvų ir kraujotakos būklę, o doplerinė echoskopija tiriama kraujagyslių sistemą, ieškoma krešulių ar susiaurėjimų.

Echoskopija taip pat itin svarbi nėštumo metu – ji leidžia stebėti vaisiaus vystymąsi, nustatyti gimdymo terminą bei įvertinti vaisiaus sveikatą.

Kaip atliekamas echoskopijos tyrimas?

Procedūra paprastai trunka nuo 15 iki 30 minučių, priklausomai nuo tiriamos srities. Pacientas atsigula ant kušetės ir atidengia tiriamą kūno dalį. Gydytojas ant odos užtepa specialų gelį, kuris pagerina ultragarso bangų sklidimą ir užtikrina gerą zondo kontaktą su oda.

Tuomet specialistas lengvai spaudžia zondą prie kūno ir judina jį skirtingomis kryptimis, stebėdamas vaizdą monitoriuje. Tyrimo metu pacientas nejaučia skausmo – gali būti tik nedidelis spaudimo pojūtis. Kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, tiriant mažojo dubens organus) naudojami specialūs vidiniai zondai – transvaginaliniai arba transrektaliniai, suteikiantys tikslesnį vaizdą.

Pasibaigus tyrimui, gelis nuvalomas, o specialistas paaiškina rezultatus arba pateikia rašytinę išvadą.

Kaip pasiruošti echoskopijai?

Pasiruošimas priklauso nuo to, kuris organas bus tiriamas. Pilvo organų echoskopijai rekomenduojama nevalgyti 6–8 valandas prieš tyrimą, vengti gazuotų gėrimų, kavos, pieno ir maisto, sukeliančio pilvo pūtimą. Tai padeda išvengti dujų susikaupimo žarnyne, kurios trukdo matyti organus.

Mažojo dubens ar šlapimo pūslės echoskopijai dažniausiai prašoma atvykti su pilna šlapimo pūsle – likus 1–2 valandoms iki tyrimo reikėtų išgerti apie 1 litrą vandens ir nesišlapinti. Skydliaukės, krūtų, sąnarių, raumenų ar paviršinių kraujagyslių echoskopijai jokio specialaus pasiruošimo nereikia.

Širdies echoskopijai (echokardiografijai) taip pat specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau patogu vilkėti drabužius, kuriuos lengva nusivilkti iki juosmens.