REGISTRACIJA
REGISTRACIJA

Laktatdehidrogenazės (LDH) tyrimas

Laktatdehidrogenazės (LDH) tyrimas

Laktatdehidrogenazės (LDH) tyrimas – tai kraujo tyrimas, kuris padeda įvertinti audinių ir organų būklę. Laktatdehidrogenazė yra fermentas, randamas beveik visose kūno ląstelėse – kepenyse, širdyje, inkstuose, raumenyse, plaučiuose ir net kraujo ląstelėse. Kai šios ląstelės pažeidžiamos, fermentas išsiskiria į kraują, todėl jo kiekis padidėja. LDH tyrimas yra svarbus, nes jis rodo audinių pažeidimo mastą, bet pats savaime neparodo konkrečios ligos priežasties. Dėl to dažnai jis atliekamas kartu su kitais biocheminiais tyrimais – pavyzdžiui, kepenų ar širdies fermentų nustatymu.

Kada rekomenduojama atlikti LDH kraujo tyrimą?

LDH kraujo tyrimas skiriamas, kai gydytojas įtaria audinių ar organų pažeidimą. Tyrimas rekomenduojamas, jei:
    • pasireiškia bendras silpnumas, nuovargis, raumenų skausmas ar dusulys;
    • įtariamas kepenų, širdies ar inkstų funkcijos sutrikimas;
    • nustatytas padidėjęs kitų biocheminių rodiklių lygis;
    • reikia stebėti gydymo efektyvumą po širdies infarkto, kepenų ar kraujo ligų gydymo.
LDH tyrimas taip pat gali būti naudingas onkologinių pacientų būklės stebėjimui, nes kai kurių navikų atveju LDH kiekis kraujyje padidėja.

Kaip atliekamas LDH tyrimas?

LDH tyrimas atliekamas paimant veninio kraujo mėginį. Tyrimas yra greitas, neskausmingas ir saugus – trunka vos kelias minutes. Mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur nustatomas laktatdehidrogenazės aktyvumas. Kad rezultatai būtų tikslūs, rekomenduojama tyrimą atlikti nevalgius – bent 8–12 valandų prieš kraujo paėmimą nevartoti maisto ir alkoholio.

Laktatdehidrogenazės (LDH) tyrimas Medicijoje – tiksliai, patikimai ir be eilių

Medicija klinikoje atliekamas laktatdehidrogenazės (LDH) tyrimas leidžia tiksliai įvertinti audinių pažeidimus ir stebėti gydymo eigą. Tyrimai atliekami naudojant modernią įrangą, užtikrinamas greitis ir profesionalumas.

Paslaugos teikiamos tiek su gydytojo siuntimu, tiek privačiai. Patogu – Laktatdehidrogenazės (LDH) tyrimo registracija vyksta internetu, todėl galite pasirinkti jums tinkamiausią laiką ir atlikti tyrimą be laukimo eilių. Klinikos Vilniuje ir Kaune siūlo patogią aplinką, konfidencialumą ir profesionalią priežiūrą – pasirinkite arčiausiai esančią vietą ir pasirūpinkite savo sveikata laiku.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek laiko po audinių pažeidimo padidėja LDH lygis?

LDH kiekis kraujyje pradeda didėti praėjus maždaug 6–12 valandų po audinių pažeidimo ir paprastai išlieka padidėjęs kelias dienas. Dėl šios priežasties tyrimas naudingas stebint organizmo atsistatymo eigą po širdies infarkto, traumų ar kitų pažeidimų.

2. Ar LDH tyrimas gali būti klaidingai padidėjęs?

Taip. LDH kiekis gali būti laikinai padidėjęs ne dėl ligos – pavyzdžiui, po intensyvaus fizinio krūvio, kraujavimo, hemolizuoto mėginio (kai mėginio metu pažeidžiamos kraujo ląstelės) ar net po naujausių vakcinacijų.
Dėl to tyrimo rezultatus visuomet vertina gydytojas, atsižvelgdamas į kitus rodiklius ir simptomus.

3. Ar LDH tyrimas gali padėti vertinti širdies ligas?

Taip, LDH gali padėti įvertinti širdies raumens pažeidimą, ypač kartu su kitais fermentais (pvz., CK-MB, troponinais).
Vis dėlto šiais laikais širdies pažeidimams diagnozuoti dažniau naudojami specifiškesni tyrimai, o LDH pasitelkiamas kaip papildomas rodiklis.

4. Ar LDH lygis gali būti mažas?

Sumažėjęs LDH lygis nustatomas retai ir paprastai nėra kliniškai reikšmingas. Kartais tai gali būti susiję su netinkama mityba, vitamino C pertekliumi ar tam tikrų vaistų vartojimu, tačiau gydymo dažniausiai nereikia.

5. Ar LDH tyrimo rezultatai gali padėti nustatyti vėžį?

Padidėjęs LDH kiekis gali būti susijęs su tam tikrais navikais, ypač limfomomis, leukemijomis ar metastazėmis.
Vis dėlto vien LDH tyrimo neužtenka diagnozei – jis naudojamas navikų aktyvumui ar gydymo efektyvumui stebėti, o ne pačiai ligai nustatyti.

Mūsų specialistai

No buttons found.