Endoskopija – tai diagnostinis virškinamojo trakto tyrimas, leidžiantis tiesiogiai apžiūrėti vidaus organų gleivinę.
Tyrimo metu naudojamas lankstus vamzdelis su kamera (endoskopas), kuris įvedamas per burną arba tiesiąją žarną, priklausomai nuo tiriamos srities. Endoskopijos metu galima nustatyti opas, polipus, uždegimus, kraujavimo židinius, navikus ar kitus gleivinės pakitimus.
Šis metodas laikomas aukso standartu diagnozuojant skrandžio, stemplės, žarnyno ligas. Esant poreikiui, tyrimo metu gydytojas gali paimti biopsiją (audinio mėginį ištyrimui) arba atlikti nedideles gydomąsias procedūras, pavyzdžiui, sustabdyti kraujavimą ar pašalinti polipą.
Endoskopijos rūšys
Endoskopija gali būti kelių tipų, priklausomai nuo to, kuri virškinamojo trakto dalis tiriama:
- Skrandžio endoskopija (gastroskopija) – leidžia įvertinti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Dažniausiai atliek
- ama įtariant opaligę, gastritą, refliuksą, navikus ar kraujavimą. Dažnai pacientai ieško informacijos apie skrandžio endoskopiją su narkoze, nes ši procedūra gali būti atliekama taikant bendrą nejautrą, siekiant užtikrinti komfortą.
- Žarnyno endoskopija (kolonoskopija) – tyrimas, skirtas ištirti storąją žarną. Naudojamas, kai įtariamos žarnyno uždegiminės ligos, polipai, kraujavimo šaltiniai ar onkologiniai susirgimai.
- Kapsulinė endoskopija – modernus metodas, kai pacientas praryja mažą kapsulę su kamera. Ji perduoda vaizdą apie visą plonąją žarną. Tai ypač naudinga, kai įprasta endoskopija neatskleidžia ligos priežasties.
Kaip pasiruošti endoskopijai?
- Pasiruošimas skrandžio endoskopijai: tyrimas atliekamas nevalgant – rekomenduojama bent 6–8 val. iki procedūros nieko nevalgyti ir negerti. Tyrimo metu skrandis turi būti tuščias, kad gydytojas galėtų aiškiai įvertinti gleivinę. Jei pacientui skiriami vaistai, apie jų vartojimą būtina informuoti gydytoją.
- Pasiruošimas žarnyno endoskopijai (kolonoskopijai): reikalingas specialus žarnyno išvalymas. Paprastai skiriami vidurius laisvinantys tirpalai arba kiti preparatai, kuriuos reikia išgerti likus dienai iki tyrimo. Taip pat būtina laikytis lengvesnės dietos likus kelioms dienoms iki procedūros.
- Endoskopija su nejautra: jei tyrimas atliekamas taikant bendrąją nejautrą ar trumpalaikę narkozę, reikėtų pasirūpinti, kad pacientą po procedūros lydėtų artimasis, nes vairuoti ar savarankiškai vykti namo iš karto nepatartina.
Tikslias rekomendacijas visada pateikia gydytojas, todėl svarbu laikytis individualių nurodymų.
Kaip vyksta endoskopija ir kiek ji trunka?
Skrandžio ir žarnyno endoskopija atliekama naudojant tą patį metodą – įvedant lankstų vamzdelį su vaizdo kamera, leidžiančią gydytojui tiesiogiai apžiūrėti virškinamąjį traktą. Skiriasi tik tiriama sritis ir procedūros trukmė. Skrandžio endoskopija (gastroskopija) paprastai trunka 5–10 minučių. Žarnyno endoskopija (kolonoskopija) yra ilgesnė – ji gali užtrukti 20–40 minučių, nes apžiūrima visa storoji žarna. Abiejų tyrimų metu gali būti atliekama biopsija ar mažos gydomosios procedūros (pvz., polipo pašalinimas, kraujavimo stabdymas).
Kapsulinė endoskopija išsiskiria tuo, kad pacientas praryja mažą kapsulę su integruota kamera. Ji per kelias valandas pereina virškinamąjį traktą, daugiausia plonąją žarną, ir perduoda vaizdą gydytojui. Tai neskausmingas metodas, tačiau tyrimo trukmė ilgesnė – 8–12 valandų.
Kodėl rinktis MEDICIJA?
Patyrę gydytojai. MEDICIJA klinikose endoskopijos tyrimus atlieka kvalifikuoti specialistai, turintys ilgametę patirtį gastroenterologijos srityje. Tai užtikrina tiksliai nustatytą diagnozę ir profesionalų gydymą.
Moderni įranga. Klinikoje naudojama pažangi endoskopinė aparatūra, leidžianti atlikti tyrimus saugiai, tiksli
Komfortiškos sąlygos. Pacientams sudaromos palankios sąlygos – procedūros gali būti atliekamos su nejautra ar narkoze, siekiant užtikrinti maksimalų komfortą net jautriausiems pacientams.
Greitas patekimas be eilių. MEDICIJA suteikia galimybę užsiregistruoti tyrimui internetu, pasirinkti patogų laiką ir atlikti procedūrą be ilgų laukimo eilių Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.ai ir komfortiškai. Tyrimų metu galima ne tik nustatyti ligą, bet ir atlikti nedideles gydomąsias procedūras.