Skydliaukė: funkcijos, sutrikimai ir gydymo būdai

Skydliaukė – tai nedidelė, drugelio formos endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, žemiau „Adomo obuolio”, šalia trachėjos. Nors ji sveria vos 15-25 gramus, jos reikšmė žmogaus organizmui yra milžiniška. Skydliaukė gamina hormonus, kurie reguliuoja daugybę organizmo funkcijų: nuo medžiagų apykaitos, kūno temperatūros iki širdies ritmo, svorio kontrolės ir net nuotaikos.

Skydliaukės hormonai ir jų funkcijos

Skydliaukė gamina du pagrindinius hormonus – tiroksiną (T4) ir trijodtironiną (T3). Nors jų pavadinimai skamba sudėtingai – jų veikla yra gyvybiškai svarbi kiekvienai mūsų organizmo sistemai. T4 ir T3 yra vadinami metaboliniais hormonais, nes jie tiesiogiai reguliuoja medžiagų apykaitos greitį, t. y., kaip greitai mūsų kūnas naudoja energiją.

Kaip reguliuojama šių hormonų gamyba?

Jų gamybą griežtai reguliuoja hipofizė – smegenyse esanti liauka, kuri atlieka savotiško „endokrininio orkestro dirigento” funkciją. Hipofizė išskiria TSH (skydliaukę stimuliuojantį hormoną), kuris siunčia signalą skydliaukei – pradėti arba sulėtinti T3 ir T4 gamybą. Jei kraujyje trūksta skydliaukės hormonų – hipofizė padidina TSH kiekį skatindama gamybą. O jei jų per daug – TSH sumažėja, tarsi liepiant liaukai „pristabdyti”.

Kuo skiriasi T4 ir T3?

Tiroksinas (T4) – tai pagrindinis skydliaukės gaminamas hormonas. Jis veikia kaip rezervas – kraujyje cirkuliuoja didesniais kiekiais, bet yra mažiau aktyvus. T4 daugiausiai paverčiamas į aktyvesnį T3 audiniuose. Trijodtironinas (T3) – aktyvioji forma, kuri turi stipresnį poveikį ląstelėms. Nors jo gaminama mažiau, būtent šis hormonas yra atsakingas už realų fiziologinį poveikį organizmui.

Skydliaukės hormonų poveikis organizmui

T3 ir T4 veikia beveik visas organizmo ląsteles ir sistemas. Jų įtaka:

• Smegenų veiklai – palaiko kognityvines funkcijas, dėmesį, atmintį, nuotaiką. Hormonų disbalansas gali sukelti depresiją, nerimą ar sulėtėjusias mintis.
• Širdžiai – reguliuoja širdies ritmą ir kraujo spaudimą. Per mažas hormonų kiekis gali lėtinti pulsą, per didelis – spartinti.
• Virškinimo sistemai – veikia žarnyno peristaltiką, todėl gali lemti vidurių užkietėjimą (hipotirozė) arba viduriavimą (hipertirozė).
• Raumenims ir kaulams – svarbūs raumenų tonusui, jėgai bei kaulų tankiui.
• Odos, plaukų ir nagų būklei – reguliuoja odos atsinaujinimą, plaukų augimą, nagų tvirtumą. Hormonų trūkumas gali lemti plaukų slinkimą, sausrą ar trapumą.
• Reprodukcinei sistemai – turi įtakos menstruaciniam ciklui, vaisingumui, libido. Skydliaukės sutrikimai dažnai siejami su nevaisingumu ar nereguliariomis mėnesinėmis.
• Kūno temperatūrai ir svoriui – reguliuoja šilumos gamybą, todėl hormonų trūkumas gali lemti šalčio pojūtį ir svorio augimą, o perteklius – karščio bangas ir svorio kritimą.
• Psichologinei savijautai – net ir nedidelis skydliaukės hormonų svyravimas gali paveikti emocinę būklę, todėl dažnai skydliaukės problemos klaidingai laikomos psichologiniais sutrikimais.

Skydliaukės sutrikimai

Skydliaukės veiklos sutrikimai yra vieni dažniausių endokrininių sutrikimų pasaulyje, o ypač dažnai jie diagnozuojami moterims – hormonų pusiausvyros svyravimai, nėštumas, menopauzė bei genetiniai veiksniai padaro jas jautresnes šiai problemai.

Hipotirozė (skydliaukės nepakankamumas)

Hipotirozė pasireiškia tada, kai skydliaukė negamina pakankamai hormonų – tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3). Dėl to lėtėja viso organizmo medžiagų apykaita, o tai paveikia tiek fizinę, tiek emocinę žmogaus savijautą. Pagrindiniai simptomai:

• Lėtėjantis metabolizmas (svorio augimas net be didesnių mitybos pokyčių);
• Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas;
• Šalčio netoleravimas;
• Sausa, šiurkšti oda;
• Lėtas širdies ritmas;
• Plaukų slinkimas, trapūs nagai;
• Atminties pablogėjimas, koncentracijos stoka;
• Mėnesinių ciklo sutrikimai, nevaisingumas;
• Nuotaikos svyravimai, polinkis į depresiją.

Dažniausia priežastis – Hašimoto tiroiditas, autoimuninė liga, kai imuninė sistema klaidingai puola skydliaukės audinį, pamažu jį naikina. Taip pat hipotirozę gali sukelti chirurginis skydliaukės pašalinimas, gydymas radioaktyviu jodu, jodo trūkumas ar kai kurie vaistai.

Hipertirozė (skydliaukės hiperaktyvumas)

Priešinga hipotirozei – hipertirozė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų. Šiuo atveju medžiagų apykaita smarkiai paspartėja, o organizmas ima veikti „per greitai”. Pagrindiniai simptomai:

• Nervingumas, nerimas, dirglumas;
• Padidėjęs širdies plakimas (tachikardija), širdies ritmo sutrikimai;
• Rankų drebėjimas;
• Per didelis prakaitavimas, karščio netoleravimas;
• Greitas svorio kritimas, nors apetitas gali būti padidėjęs;
• Nemiga, neramus miegas;
• Raumenų silpnumas, ypač kojose;
• Mėnesinių sutrikimai, sumažėjęs vaisingumas;
• Išsipūtusios akys (dažnas simptomas sergant Greivso liga).

Dažniausia hipertirozės priežastis – Greivso liga, taip pat autoimuninė būklė, kai imuninė sistema skatina skydliaukę gaminti per daug hormonų. Hipertirozę taip pat gali sukelti mazginis toksinis gūžys ar tiroiditas (skydliaukės uždegimas).

Skydliaukės mazgai ir gūžys

Be hormonų gamybos sutrikimų – skydliaukė taip pat gali patirti struktūrinius pokyčius – susiformavusius mazgus ar padidėjimą, vadinamą gūžiu. Skydliaukės mazgai – tai dariniai ar sukietėjimai, kurie atsiranda skydliaukės audinyje. Jie gali būti:

• Gerybiniai (dauguma atvejų);
• Cistiniai (skysti viduje);
• Funkciškai aktyvūs (gaminantys hormonų perteklių);
• Piktybiniai (retai, bet galimas skydliaukės vėžys).

Gūžys – tai skydliaukės padidėjimas, kuris gali būti:

• Difuzinis (visa liauka padidėjusi);
• Mazginis (padidėjimas dėl mazgų).

Simptomai gali būti:

• Matomas ar jaučiamas kaklo padidėjimas;
• Rijimo, kvėpavimo sunkumai;
• Spaudimo jausmas kakle;
• Kartais – balso pokyčiai;
• Hormonų veiklos pokyčiai (jei mazgai aktyvūs).

Skydliaukė, kaip hormonų gamybos centras, turi būti tiksliai suderinta. Bet koks jos veiklos nukrypimas gali sukelti rimtų pokyčių visame organizme.

Skydliaukės sutrikimų priežastys

Skydliaukės veikla yra itin jautri tiek vidiniams organizmo pokyčiams, tiek išoriniams aplinkos veiksniams. Ši nedidelė, bet labai svarbi liauka reaguoja į daugelį mūsų kasdienio gyvenimo aspektų – nuo genetinių polinkių iki mitybos, streso ar net oro, kuriuo kvėpuojame. Skydliaukės sutrikimų priežasčių yra daug ir dažnai jos persipina tarpusavyje.

• Genetika

Genetinis paveldimumas yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių. Jei artimi giminaičiai (ypač motina, seserys, močiutė) sirgo skydliaukės ligomis – tiek hipotiroze, hipertiroze, tiek autoimuninėmis skydliaukės ligomis – jūsų rizika susirgti taip pat išauga. Kai kuriais atvejais genetinis polinkis gali „suaktyvėti” veikiant tam tikriems aplinkos ar organizmo pokyčiams, tokiems kaip stresas ar nėštumas.

• Autoimuninės ligos

Skydliaukė dažnai nukenčia nuo autoimuninių procesų – tai reiškia, kad imuninė sistema ima klaidingai atakuoti savo paties organus. Dvi pagrindinės autoimuninės skydliaukės ligos:

• Hašimoto tiroiditas – dažniausia hipotirozės priežastis, kai imuninė sistema lėtai naikina skydliaukės audinį.
• Greivso liga – dažniausia hipertirozės priežastis, kai imuninė sistema paskatina skydliaukę gaminti per daug hormonų.

Abi šios ligos dažniausiai paveikia moteris, ypač tarp 20-50 metų, ir gali būti paveldimos.

• Jodo trūkumas arba perteklius

Jodas – būtinas mikroelementas, kurio pagalba skydliaukė gamina T3 ir T4 hormonus. Jei jodo per mažai – skydliaukė nebegali normaliai funkcionuoti. Tai viena iš pagrindinių hipotirozės ar gūžio (liaukos padidėjimo) priežasčių. Tačiau svarbu žinoti, kad per didelis jodo kiekis taip pat gali būti žalingas. Jis gali sukelti ar paaštrinti autoimunines skydliaukės ligas, todėl svarbu laikytis pusiausvyros – vartoti joduotą druską, žuvį, jūros dumblius saikingai.

• Stresas, hormoniniai pokyčiai, nėštumas

Skydliaukė yra labai jautri hormonų pokyčiams. Stiprus ar ilgalaikis stresas, nėštumas, pogimdyvinis laikotarpis, menopauzė – visi šie etapai gali sukelti skydliaukės veiklos svyravimus.

• Nėštumo metu skydliaukė turi dirbti „už du”, kad patenkintų tiek motinos, tiek vaisiaus hormoninius poreikius.
• Po gimdymo kai kurioms moterims išsivysto laikinas skydliaukės uždegimas – pogimdyvinis tiroiditas.
• Stresas gali slopinti imuninę sistemą, bet kartu paskatinti autoimuninių ligų paūmėjimą.

• Aplinkos toksinai

Tyrimai rodo, kad kai kurios cheminės medžiagos iš aplinkos gali trikdyti endokrininę sistemą, įskaitant ir skydliaukę. Tokios medžiagos vadinamos endokrininės sistemos disruptoriais.

• Fluoras, bromas, chloras – konkuruoja su jodu organizme ir trukdo hormonų gamybai.
• Ftalatai, bisfenolis A (BPA), pesticidai – randami plastikuose, kosmetikoje, valymo priemonėse. Ilgalaikis kontaktas su jais siejamas su padidėjusia skydliaukės sutrikimų rizika.
• Sunkiųjų metalų poveikis (gyvsidabris, švinas) taip pat gali pakenkti skydliaukės audiniui.

Svarbu suprasti, kad skydliaukės sveikata priklauso nuo daugybės veiksnių, o jų kombinacija gali nulemti, ar sutrikimas išsivystys. Žmonės, kurie turi genetinį polinkį, turėtų ypač atkreipti dėmesį į savo mitybą, vengti streso, reguliariai tikrintis hormonų lygį ir vengti kontaktų su kenksmingomis medžiagomis.

Diagnozė ir gydymas

Skydliaukės būklei įvertinti dažniausiai atliekami kraujo tyrimai (TSH, T3, T4, antikūnai), ultragarsinis tyrimas ar, esant įtarimui, biopsija. Gydymas priklauso nuo sutrikimo tipo – gali būti paskirti hormonų pakaitalai (hipotirozei), vaistai, mažinantys hormonų gamybą (hipertirozei), radioaktyvus jodas, operacija ar stebėjimas (esant mazgams).

Net ir nedideli skydliaukės veiklos nukrypimai gali stipriai paveikti kasdienę savijautą. Lėtinis nuovargis, emocijų svyravimai, svorio pokyčiai ar koncentracijos stoka – visa tai gali būti susiję su šia liauka, todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus ir reguliariai tikrintis, ypač jei šeimoje yra buvę skydliaukės ligų atvejų.