Ovuliacija: kaip ją atpažinti, kada vyksta ir kodėl svarbu

Ovuliacija – tai esminė moters mėnesinių ciklo dalis, apie kurią daugelis iš mūsų girdėjo, bet tik nedaugelis iki galo supranta – kaip ji vyksta, kada įvyksta ir kodėl tai svarbu. Nesvarbu, ar planuojate nėštumą, ar stengiatės jo išvengti, ar tiesiog rūpinatės savo sveikata – žinios apie ovuliaciją gali labai praversti.

Kas yra ovuliacija?

Ovuliacija – tai procesas, kurio metu kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsilaisvina subrendęs kiaušinėlis. Jis keliauja kiaušintakiu, kur 24–48 valandas gali būti apvaisintas spermatozoidu.

Tai – vienintelis metas cikle, kai moteris gali pastoti. Būtent dėl to ovuliacija yra neatsiejama nuo vaisingumo planavimo ar kontracepcijos.

Kada įvyksta ovuliacija?

Ovuliacija – tai centrinis moters ciklo įvykis, kai kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsiskiria kiaušinėlis, kuris yra pasiruošęs apvaisinimui. Tačiau kada tiksliai tai nutinka priklauso nuo kiekvienos moters ciklo trukmės, hormoninės būklės ir net gyvenimo būdo.

Ciklo vidurys – tik apytikris orientyras

Jei mėnesinių ciklas trunka 28 dienas – ovuliacija dažniausiai įvyksta apie 14 ciklo dieną (skaičiuojant nuo pirmos mėnesinių dienos). Tačiau ne visų moterų ciklai tokie reguliarūs. Jie gali trukti nuo 21 iki 35 dienų, o kartais ir daugiau, ypač paauglystėje, po gimdymo, žindymo laikotarpiu ar artėjant menopauzei.

Štai todėl ovuliacija gali įvykti bet kurią dieną tarp 11–21 ciklo dienos, priklausomai nuo individualios ciklo trukmės.

Svarbiausia žinoti, kad:

• Ovuliacija įvyksta likus 12–16 dienų iki kito mėnesinių ciklo pradžios, o ne tiesiog „viduryje“.
• Net reguliarus ciklas gali turėti 1–2 dienų svyravimus kas mėnesį. Tai visiškai normalu.

Kas „valdo“ ovuliaciją?

Moters ciklą reguliuoja sudėtingas hormoninis mechanizmas, kurio pagrindiniai dalyviai – estrogenas, liuteinizuojantis hormonas (LH) ir progesteronas.

Pirma ciklo pusė (folikulinė fazė)

Kiaušidėse pradeda bręsti keletas folikulų, tačiau vienas iš jų tampa dominuojančiu. Tuo metu didėja estrogeno kiekis, kuris:

• Skatina gimdos gleivinės augimą.
• Ruošia organizmą ovuliacijai.
• Didina jautrumą LH hormonui.

LH šuolis – ovuliacijos „paleidiklis“

Kai estrogeno lygis pasiekia aukščiausią tašką – smegenys išskiria staigų LH kiekį (vadinamą LH šuoliu). Per artimiausias 24–36 valandas po to folikulas plyšta – tai ir yra ovuliacija.

Po ovuliacijos – geltonkūnio fazė (liuteininė)

Likęs folikulas virsta geltonkūniu, kuris pradeda gaminti progesteroną – hormoną, paruošiantį gimdos gleivinę galimam embriono įsitvirtinimui. Jei apvaisinimas neįvyksta – progesterono lygis krenta, gleivinė atmetama ir prasideda naujos mėnesinės.

Kokie yra ovuliacijos požymiai?

Nors ovuliacija gali įvykti „tyliai“, daugelis moterų visgi pastebi tam tikrus kūno pokyčius.

Dažniausi požymiai:

• Gleivės pasikeitimas. Išskyros tampa skaidrios, slidžios, primena kiaušinio baltymą – tai palankiausia aplinka spermatozoidams.
• Padidėjęs lytinis potraukis. Hormonų poveikis dažnai suaktyvina seksualinį norą.
• Švelnus skausmas ar maudimas vienoje pusėje apatinėje pilvo dalyje (vadinamas mittelschmerz).
• Pakilusi kūno bazinė temperatūra. Po ovuliacijos temperatūra pakyla apie 0,3–0,5°C.
• Krūtų jautrumas, pilvo pūtimas, nuotaikos svyravimai.

Ne visos moterys jaučia visus simptomus, bet savo kūną stebėdamos gali išmokti numatyti – kada ovuliacija tikėtina.

Kaip tiksliai nustatyti ovuliaciją?

Ovuliacijos nustatymas svarbus tiek siekiant pastoti, tiek norint išvengti nėštumo ar tiesiog stebėti savo reprodukcinę sveikatą. Nors ovuliacija paprastai įvyksta ciklo viduryje, kiekvienos moters ciklas yra individualus, todėl tikslus ovuliacijos laiko žinojimas leidžia geriau suprasti kūno signalus.

Ovuliacijos testai (LH testai)

Tai vienas patogiausių ir populiariausių metodų, ypač planuojant nėštumą.

• Testai reaguoja į liuteinizuojančio hormono (LH) padidėjimą šlapime.
• LH šuolis įvyksta 12–36 val. prieš ovuliaciją, tad teigiamas testas rodo, kad kiaušinėlis tuoj bus išleistas.
• Tyrimas atliekamas kasdien tuo pačiu metu (geriausia – popiet ar vakare), kelias dienas iš eilės, artėjant ciklo viduriui.

Pliusai: lengvas naudoti, gana tikslus, prieinamas.

Minusai: kai kurios moterys gali turėti klaidingai teigiamų rezultatų (ypač sergant PKS ar esant hormonų disbalansui).

Bazinės kūno temperatūros (BKT) matavimas

Šis metodas paremtas tuo, kad po ovuliacijos progesteronas padidina kūno temperatūrą apie 0,3–0,5°C.

• Temperatūra matuojama rytais, prieš išlipant iš lovos, tuo pačiu metu, tuo pačiu termometru.
• Temperatūros pokytis pastebimas jau po ovuliacijos, tad šis metodas nustato, kad ovuliacija įvyko, o ne kad tuoj įvyks.
• Svarbu žymėti temperatūrą kelis ciklus ir ieškoti pasikartojančių šablonų.

Pliusai: nemokamas, padeda stebėti ciklo reguliarumą.

Minusai: reikalauja disciplinos ir tikslumo, gali būti nepatogus, jei gyvenimo ritmas netolygus.

Gimdos kaklelio gleivių stebėjimas

Ovuliacijos metu gimdos kaklelio gleivės tampa:

• Skaidrios.
• Tamprios.
• Slidžios (panašios į kiaušinio baltymą).

Šios gleivės padeda spermatozoidams keliauti gimdos link. Pokyčių stebėjimas kasdien leidžia numatyti vaisingas dienas dar prieš ovuliaciją, kai apvaisinimo galimybė didžiausia.

Pliusai: natūralus, padeda pažinti savo kūną.

Minusai: reikalauja praktikos, gali būti nepatikimas, jei kartu pasireiškia infekcijos ar hormonų svyravimai.

Ultragarsas ir hormonų tyrimai (gydytojo pagalba)

Tai tiksliausi, bet dažniausiai tik planuojant nėštumą ar esant ovuliacijos sutrikimams naudojami metodai:

• Ultragarsas leidžia tiesiogiai matyti folikulų augimą ir plyšimą.
• Kraujo tyrimai (estradiolio, LH, progesterono) padeda įvertinti, ar ovuliacija įvyko ir kaip veikia ciklo hormonai.

Pliusai: labai tikslu, naudinga diagnozuojant ciklo sutrikimus.

Minusai: brangiau, reikia gydytojo, nepatogu nuolat naudoti kas mėnesį.

Tinkamiausias ovuliacijos nustatymo būdas priklauso nuo jūsų tikslų, ciklo reguliaraus pobūdžio ir gyvenimo būdo. Vienos moterys pasirenka kombinuoti kelis metodus, kad padidintų tikslumą, pavyzdžiui, naudoti ovuliacijos testus ir stebėti gleives.

Kodėl svarbu žinoti apie ovuliaciją?

Ovuliacija – tai ne tik biologinis reiškinys, bet ir reprodukcinės, hormoninės bei bendros sveikatos indikatorius. Suprasdama, kaip, kada ir kodėl vyksta ovuliacija, moteris gali geriau valdyti tiek savo vaisingumą, tiek bendrą savijautą.

Planuojant nėštumą

Norint pastoti, laikas lytiniams santykiams yra labai svarbus. Kiaušinėlis gyvuoja tik apie 24 valandas, tačiau spermatozoidai gali išgyventi moters organizme iki 5 parų. Tai reiškia, kad vaisingas langas prasideda 4–5 dienas prieš ovuliaciją ir baigiasi praėjus 1 dienai po jos.

Žinodama, kada vyksta ovuliacija, moteris gali:

• Efektyviau planuoti santykius vaisingiausiu metu.
• Išvengti bereikalingo nerimo ar per didelio spaudimo.
• Išvengti „laukimų“ ir ilgų mėnesių nežinioje, ypač kai planavimas tampa emocine našta.

Norint išvengti nėštumo

Ne visos moterys pasirenka hormoninius kontraceptikus. Kai kurios renkasi natūralius šeimos planavimo metodus, tokius kaip:

• ciklo stebėjimas,
• ovuliacijos testai,
• gleivių analizė,
• temperatūros matavimas.

Šie metodai gali būti veiksmingi, bet tik tada, kai:

• moteris turi pakankamai žinių,
• ciklai yra bent iš dalies reguliarūs,
• stebėjimas atliekamas nuosekliai.

Svarbu suprasti, kad ovuliacija nebūtinai įvyksta tiksliai tą pačią dieną kiekviename cikle. Net nedideli pokyčiai (stresas, liga, miego trūkumas) – gali ją atitolinti ar paankstinti.

Stebint sveikatą

Ovuliacija nėra tik ženklas, kad moteris gali pastoti. Tai taip pat gyvas įrodymas, kad organizme veikia subalansuota hormonų sistema.

Jei ovuliacija:

• vėluoja,
• neįvyksta mėnesių mėnesiais,
• yra labai skausminga ar lydima kraujavimų,

tai gali būti pirmas signalas, kad organizmas siunčia pagalbos šauksmą.

Dažniausios priežastys:

• Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) – sukelia nereguliarų ovuliavimą arba visai jo nebūna.
• Skydliaukės sutrikimai – tiek hipotirozė, tiek hipertirozė gali paveikti ciklą.
• Svorio disbalansas – tiek antsvoris, tiek per mažas svoris stabdo ovuliaciją.
• Stresas, pervargimas, miego trūkumas – gali sutrikdyti hipotalamo veiklą, atsakingą už hormonų reguliavimą.
• Ankstyva menopauzė – ovuliacijos išnykimas prieš 40 metų amžių.
• Prolaktinomos (hipofizės navikai) – padidėjusi prolaktino gamyba gali stabdyti ovuliaciją.

Ovuliacijos stebėjimas – svarbus žingsnis moters sąmoningumui

Kuo daugiau žinome apie savo kūną – tuo mažiau pasimetimo, nerimo ar nereikalingų vizitų pas gydytojus.

Ovuliacijos stebėjimas – tai asmeninės sveikatos stebėjimo forma, kuri padeda:

• atpažinti normalius ir nenormalius ciklo pokyčius,
• pasiruošti nėštumui ar planuoti jo vengimą,
• užmegzti atvirą dialogą su savo gydytoju, turint tikslių duomenų apie ciklą.

Ovuliacija – tai ne tik žingsnis link galimo nėštumo, bet ir viso moters organizmo sveikatos atspindys. Išmokti ją suprasti – reiškia geriau pažinti save. Nesvarbu, ar norite kūdikio, ar ne – žinojimas, kas vyksta jūsų kūne, leidžia jaustis tvirčiau ir spręsti atsakingai.

Jei planuojate nėštumą, naudojate natūralią kontracepciją ar norite pasitikrinti dėl ovuliacijos sutrikimų – medicija.lt specialistai padės tiksliai nustatyti ovuliacijos laiką ir įvertinti jūsų reprodukcinės sveikatos būklę.