Krono liga
Krono liga yra lėtinė, pasikartojanti virškinamojo trakto liga, kuri priklauso nespecifinių žarnyno uždegimų grupei. Ji gali paveikti bet kurią virškinamojo trakto dalį nuo burnos iki išangės, tačiau dažniausiai pažeidžia plonąją ir storąją žarnas. Liga paprastai pasižymi remisijos ir paūmėjimo laikotarpiais, tad pacientai gali tarsi jaustis sveiki, o vėliau staiga susidurti su sunkiais simptomais.
Kas yra Krono liga?
Krono liga – tai autoimuninė liga, kai organizmo imuninė sistema klaidingai puola sveikus virškinamojo trakto audinius ir dėl to sukelia uždegimą. Uždegiminis procesas gali apimti visą žarnos sienelės storį ir sukelti opas bei randus. Liga gali „paliesti“ žmones bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai diagnozuojama 15–35 metų asmenims.
Pagrindiniai Krono ligos simptomai
Krono ligos simptomai gali skirtis priklausomai nuo to – kuri virškinamojo trakto dalis yra pažeista. Dažniausi simptomai yra:
- Lėtinis viduriavimas – tai vienas būdingiausių Krono ligos simptomų.
- Skausmas pilve – jis gali būti spazminis arba nuolatinis, paprastai lokalizuotas apatinėje pilvo dalyje.
- Kraujo priemaišos išmatose – dėl opų ir uždegimo kraujuoti gali žarnynas.
- Svorio kritimas – dėl sutrikusio maistinių medžiagų pasisavinimo ir apetito sumažėjimo.
- Nuovargis – lėtinio uždegimo ir maistinių medžiagų stokos pasekmė.
- Karščiavimas – kartais ligos paūmėjimo metu.
Be pagrindinių simptomų – gali atsirasti ir papildomų negalavimų, pavyzdžiui:
- Sąnarių skausmas ir užėmimas.
- Odos bėrimai.
- Akių uždegimas.
- Burnos opos.
Krono ligos priežastys
Tikslios Krono ligos priežastys nėra aiškios, tačiau mokslininkai nurodo kelis pagrindinius veiksnius.
- Genetiniai veiksniai. Krono liga dažniau pasitaiko žmonėms, kurių šeimoje yra buvusi ši liga.
- Imuninė sistema. Autoimuninė reakcija sukelia lėtinį uždegimą virškinamajame trakte.
- Aplinkos veiksniai. Rūkymas, netinkama mityba ir stresas gali paskatinti ligos paūmėjimus.
- Infekcijos. Tam tikri mikroorganizmai gali sukelti nenormalų imuninės sistemos atsaką.
Kaip diagnozuojama Krono liga?
Krono ligos diagnozavimas gali užtrukti, nes jos simptomai sutampa su kitomis virškinamojo trakto ligomis. Pagrindiniai tyrimai, kurie atliekami diagnozuojant šią ligą:
- Kraujo tyrimai – nustatomas uždegimas (padidėjęs CRB, leukocitų kiekis), anemija.
- Koprograma – išmatų tyrimas, ieškoma kraujo ir infekcijos.
- Kolonoskopija – pagrindinis tyrimas, kuris leidžia apžiūrėti storąjį žarnyną ir paimti audinių biopsijai.
- Endoskopija – naudojama viršutinei virškinamojo trakto daliai tirti.
- Vaizdinimo tyrimai – kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), nes norima išsiaiškinti pažeidimus plonąjame žarnyne.
Krono ligos gydymo būdai
Krono ligos gydymas yra skirtas simptomams valdyti, uždegimui slopinti ir remisijos palaikymui. Nors ši liga negali būti visiškai išgydyta – tinkamai parinktas gydymas leidžia pasiekti ilgalaikę ligos kontrolę ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Pirmasis žingsnis gydant Krono ligą yra vaistai, kurie padeda suvaldyti uždegimą ir ligos paūmėjimus. Dažnai skiriami uždegimą slopinantys vaistai, tokie kaip 5-aminosalicilatai ir kortikosteroidai, kurie efektyviai mažina uždegiminius procesus. Esant sunkesniems atvejams – naudojami imunosupresantai (tokie kaip azatioprinas ar metotreksatas), kurie slopina pernelyg aktyvią imuninės sistemos veiklą.
Taip pat plačiai taikoma biologinė terapija, kurios metu naudojami naujausi vaistai blokuojantys uždegiminius baltymus (pvz., infliksimabas) ir antibiotikai (jei yra infekcijos rizika).
Be vaistų, itin svarbus vaidmuo tenka mitybos terapijai. Specialistų sudarytas individualus mitybos planas gali padėti kontroliuoti ligos simptomus ir sumažinti virškinamojo trakto dirginimą. Dažnai patariama vengti riebaus, aštraus maisto, laktozės turinčių produktų bei per didelio skaidulų kiekio, kuris gali paaštrinti simptomus.
Jei vaistai ir mitybos terapija nesuteikia pakankamo efekto, o ligos komplikacijos, tokios kaip žarnyno nepraeinamumas ar fistulės, stipriai blogina gyvenimo kokybę – gali būti reikalingas chirurginis gydymas. Operacijos metu pašalinamos pažeistos žarnyno dalys, tad taip sumažinamas skausmas ir kiti simptomai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liga gali atsinaujinti kitose virškinamojo trakto vietose.
Galiausiai, gyvenimo būdo keitimas yra nepakeičiama gydymo dalis, kuri gali padėti prailginti remisijos laikotarpius ir pagerinti bendrą savijautą. Rekomenduojama mesti rūkyti, vengti streso, palaikyti subalansuotą dienotvarkę bei aktyvų gyvenimo būdą. Sportas, meditacija ir kitos atsipalaidavimo praktikos gali padėti suvaldyti stresą, kuris dažnai paaštrina Krono ligos simptomus.
Gyvenimas su Krono liga
Gyventi su lėtine liga nėra lengva, tačiau tinkamai valdomi simptomai leidžia pacientams mėgautis visaverčiu gyvenimu. Svarbu reguliariai lankytis pas gydytojus, laikytis mitybos rekomendacijų ir vartoti paskirtus vaistus. Paramos grupės ir psichologinė pagalba taip pat gali padėti susitvarkyti su emociniais sunkumais, kurie dažnai lydi lėtinę ligą.
