Konjunktyvitas: priežastys, simptomai ir gydymas

Paraudusios, perštinčios, ašarojančios akys – požymiai, kurių jokiu būdu nereikėtų ignoruoti. Dažniausiai šie simptomai signalizuoja apie konjunktyvitą – vieną iš dažniausiai pasitaikančių akių uždegimų. Nors ši liga daugeliui atrodo kaip paprastas „akių peršalimas“ – iš tiesų jos priežasčių ir formų yra daug, o gydymas priklauso nuo tikslios diagnozės.

Kas yra konjunktyvitas?

Konjunktyvitas – tai akies junginės (plonos, skaidrios gleivinės, dengiančios akies obuolio baltumą ir vidinę vokų pusę) uždegimas. Dėl šio uždegimo kraujagyslės išsiplečia, todėl akys parausta, atsiranda svetimkūnio pojūtis, jautrumas šviesai, ašarojimas arba pūlingos išskyros.

Pagrindinės konjunktyvito priežastys

Konjunktyvitas – tai ne viena konkreti liga, o bendras terminas, kuris apima įvairaus pobūdžio junginės uždegimus, kuriuos gali sukelti infekciniai, alerginiai ar cheminiai veiksniai.

Virusinis konjunktyvitas

Tai pats dažniausias konjunktyvito tipas, ypač paplitęs rudenį ir žiemą, kai suaktyvėja kvėpavimo takų virusai. Dažniausiai jį sukelia adenovirusai, bet pasitaiko ir kitų virusų, pavyzdžiui, herpes simplex ar enterovirusų.

Šis uždegimas yra labai užkrečiamas, todėl neretai išplinta tarp šeimos narių, vaikų darželiuose, mokyklose ar kolektyvuose. Virusas perduodamas per rankas, rankšluosčius, kosmetiką ar kontaktinių lęšių skysčius.

Dažnai liga prasideda vienai akiai, bet per 1–2 dienas užsikrečia ir kita. Gali būti lydima peršalimo simptomų – sloga, gerklės skausmu, kosuliu.

Pagrindiniai požymiai:

• Skaidrios, vandeningos išskyros.
• Stiprus akių paraudimas.
• Patinę, jautrūs vokai.
• Svetimkūnio ar smėlio pojūtis akyje.
• Gali būti padidėję pažandės limfmazgiai.

Gydymas dažniausiai simptominis – dirbtinės ašaros, šalti kompresai, bet svarbu stebėti – ar neatsiranda komplikacijų (pvz., keratito), kurioms gali reikėti rimtesnio gydymo.

Bakterinis konjunktyvitas

Bakterinis konjunktyvitas – antroji pagal dažnumą forma, dažniau pasitaikanti vaikams. Jį dažniausiai sukelia:

• Staphylococcus aureus (suaugusiesiems).
• Haemophilus influenzae ir Streptococcus pneumoniae (vaikams).
• Retesniais atvejais – Neisseria gonorrhoeae arba Chlamydia trachomatis.

Skirtingai nei virusinis – šis konjunktyvitas pasižymi tirštomis pūlingomis išskyromis, kurios naktį sulipina akis taip, kad ryte sunku net atmerkti vokus.

Būdingi simptomai:

• Gelsvai žalsvos arba pilkos pūlingos išskyros.
• Akys sulipusios ryte.
• Dirginimas, perštėjimas, deginimas.
• Paraudusios akys.
• Kartais – šviesos baimė ar neryškus matymas.

Gydymui dažniausiai skiriami antibiotikų lašai arba tepalai. Svarbu gydymą tęsti visą paskirtą kursą, net jei simptomai palengvėja anksčiau.

Alerginis konjunktyvitas

Tai neužkrečiamas konjunktyvitas, jį sukelia alerginės reakcijos į tam tikras medžiagas ore ar aplinkoje. Dažniausiai pasitaikantys alergenai:

• Žiedadulkės (sezoninis konjunktyvitas).
• Namų dulkės ir erkutės.
• Gyvūnų pleiskanos.
• Pelėsiai, buitinės chemijos priemonės, kosmetika.

Dažnai šio tipo uždegimas yra dvipusis ir pasikartojantis, ypač pavasarį ir vasarą. Niežulys – pagrindinis simptomas, kuris išskiria jį nuo kitų konjunktyvitų.

Simptomai:

• Stiprus niežėjimas.
• Ašarojimas.
• Paraudimas.
• Vokų ir junginės paburkimas.
• Gali būti kartu su sloga, čiauduliu, odos bėrimais.

Gydymui naudojami antihistamininiai ar kortikosteroidiniai akių lašai. Taip pat svarbu vengti kontakto su alergenu, o sunkesniais atvejais – pasitarti su alergologu.

Cheminis (dirginantis) konjunktyvitas

Šio tipo konjunktyvitą sukelia cheminės ar fizinės dirgikliai – dūmai, dulkės, chloro turintis vanduo (pvz., baseinuose), kosmetika ar net stiprus vėjas.

Simptomai atsiranda greitai po kontakto su dirgikliu. Nors liga dažniausiai praeina savaime, kai kuriais atvejais reikia skubios pagalbos, ypač jei į akis pateko ėsdinančios medžiagos.

Pagrindiniai simptomai:

• Stiprus akių deginimas, skausmas.
• Paraudimas.
• Ašarojimas.
• Gali sutrikti rega.
• Kartais – jautrumas šviesai.

Jeigu konjunktyvitą sukelia pavojinga cheminė medžiaga – akis reikia nedelsiant plauti tekančiu vandeniu bent 15 minučių ir vykti į gydymo įstaigą.

Nors visi konjunktyvitai gali atrodyti panašiai – akys parausta, iš jų teka išskyros ar kyla dirginimas, jų kilmė ir gydymo metodai skiriasi, todėl savigyda gali būti pavojinga. Netinkamai vartojami lašai gali ne padėti, o pabloginti situaciją. Gydytojo konsultacija – tai trumpesnis ligos kelias ir mažesnė komplikacijų rizika.

Kaip diagnozuojamas konjunktyvitas?

Nors konjunktyvitas gali atrodyti kaip paprastas akių sudirgimas, tiksliai nustatyti jo tipą – virusinį, bakterinį, alerginį ar cheminį – nėra taip paprasta. Teisinga diagnozė yra būtina sąlyga efektyviam gydymui ir komplikacijų prevencijai.

Klinikinis įvertinimas

Dažniausiai konjunktyvitas diagnozuojamas oftalmologo arba šeimos gydytojo kabinete, remiantis paciento aprašytais simptomais ir akių apžiūra.

Gydytojas įvertina:

• Akių paraudimo pobūdį (ar paraudusi viena akis, ar abi).
• Išskyrų tipą (skaidrios, pūlingos, gleivėtos).
• Ar yra vokų patinimas, niežulys, šviesos baimė.
• Alerginės anamnezės faktus.
• Ar simptomai pasireiškė kartu su kvėpavimo takų infekcija.

Jau vien šie požymiai dažnai leidžia preliminariai atskirti virusinį nuo bakterinio ar alerginio konjunktyvito.

Akių plyšinė lempa

Daugumoje akių klinikų naudojama plyšio lempos (biomikroskopo) apžiūra. Tai specialus prietaisas, kuris padeda dideliu padidinimu įvertinti junginės, ragenos, rainelės ir kitų akies audinių būklę. Tai ypač svarbu, jei yra įtarimas dėl gilesnių pažeidimų, pvz., keratito.

Laboratoriniai tyrimai

Kai konjunktyvito priežastis nėra akivaizdi arba pacientui nepagerėja taikant įprastą gydymą – gydytojas gali skirti papildomus tyrimus.

• Akių išskyrų pasėlis  atliekamas paimant mėginį iš junginės. Leidžia nustatyti tikslią bakterijų ar virusų rūšį ir jų jautrumą antibiotikams.
• Polimerazės grandininė reakcija (PGR) dažniausiai taikoma virusiniams sukėlėjams (pvz., adenovirusui, herpes virusui) nustatyti.
• Alerginiai mėginiai skiriami jei įtariama alerginė kilmė. Gali būti taikomi odos dūrio ar kraujo tyrimai, kurie padeda identifikuoti alergenus.

Skubi diagnostika – kada būtina?

Tam tikrais atvejais būtina greita ir atsargi diagnostika.

• Jei pasireiškia stiprus akių skausmas, regos pablogėjimas.
• Jei konjunktyvitas pasireiškia naujagimiui (gali būti gonorėjinis ar chlamidinis).
• Jei pacientas nešioja kontaktinius lęšius (rizika susirgti rimtomis ragenos infekcijomis).
• Jei konjunktyvitas nepraeina per 1–2 savaites arba pasikartoja.

Savigydos pavojai – kodėl geriau pasitarti su gydytoju?

Nors vaistinėse galima įsigyti įvairių akių lašų be recepto – savigyda gali būti klaidinga ir net žalinga. Dažniausia klaida – antibiotikų lašų vartojimas virusinio ar alerginio konjunktyvito atveju. Jie ne tik nepadeda, bet ir:

• Gali sukelti antibiotikams atsparių bakterijų išplitimą.
• Sukelia papildomą dirginimą.
• Užmaskuoja simptomus, trukdydami teisingai diagnozuoti.

Gydymas priklauso nuo priežasties

Nors konjunktyvito simptomai iš pirmo žvilgsnio gali būti panašūs – paraudimas, ašarojimas, dirginimas, tačiau gydymas priklauso nuo to – kas sukelia uždegimą. Vienas svarbiausių žingsnių – neteisingai nepasirinkti akių lašų, ypač antibiotikų, be gydytojo konsultacijos.

Virusinis konjunktyvitas

Virusinis konjunktyvitas dažniausiai yra savaiminis, tai reiškia, kad pagrindinis tikslas yra palengvinti simptomus, o ne sunaikinti virusą, kuris dažniausiai praeina per 7–14 dienų.

Gydymas apima:

• Akių plovimą šiltu vandeniu arba fiziologiniu tirpalu.
• Dirbtines ašaras, kurios drėkina ir ramina sudirgintą akį.
• Šaltus kompresus akių vokams, jei jaučiamas patinimas ar niežėjimas.
• Kai kuriais atvejais – nesteroidiniai priešuždegiminiai lašai, jei uždegimas stiprus.

Antibiotikai virusiniam konjunktyvitui nėra veiksmingi ir gali net pabloginti būklę.

Bakterinis konjunktyvitas

Šio tipo konjunktyvitas gerai reaguoja į vietinius antibiotikus – lašus ar tepalus.

Dažniausiai skiriami plataus veikimo spektro preparatai, tokie kaip:

• Chloramfenikolis.
• Tobramicinas.
• Fuzido rūgštis.

Svarbu atminti, kad net jei simptomai išnyksta po kelių dienų – gydymą būtina baigti iki galo, kad išvengtumėte pasikartojimo ar bakterijų atsparumo.

Jei simptomai nepraeina per 5–7 dienas arba atsiranda regėjimo pablogėjimas – būtina kreiptis pakartotinai.

Alerginis konjunktyvitas

Šio tipo konjunktyvitui gydyti svarbiausias principas – alergeno identifikavimas ir vengimas. Vien tik lašais simptomų visam laikui neišspręsite.

Gydymo priemonės:

• Antihistamininiai akių lašai (pvz., olopatadinas, azelastinas).
• Kombinuoti priešuždegiminiai lašai (pvz., su kromogliku rūgštimi).
• Esant stipresnei reakcijai – geriamieji antihistamininiai preparatai.
• Šalti kompresai akių vokams.

Jei alergija stipri ar sezoninė – rekomenduojama pradėti profilaktinį gydymą dar prieš žiedadulkių sezoną.

Cheminis (dirginantis) konjunktyvitas

Patekus į akis dirginančių ar ėsdinančių medžiagų, laikas – lemiamas veiksnys. Net jei simptomai atrodo nedideli, reikia veikti greitai.

Pirmoji pagalba:

• Nedelsiant plauti akis tekančiu, drungnu vandeniu bent 10–15 minučių.
• Vengti trinti akis.
• Nedelsti kreiptis į gydytoją, ypač jei pablogėja regėjimas, atsiranda stiprus skausmas ar akyje lieka svetimkūnių.

Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi gydytojo paskirti raminamieji ar regeneraciją skatinantys lašai.

Kaip apsisaugoti nuo konjunktyvito?

Konjunktyvitas dažnai pasitaiko, bet daugeliu atvejų – jo galima išvengti taikant elementarius higienos principus ir būnant sąmoningiems aplinkoje.

Pagrindinės prevencinės priemonės:

• Rankų higiena. Dažnas ir kruopštus rankų plovimas – efektyviausia priemonė nuo virusinio ar bakterinio konjunktyvito.
• Venkite trinti akis, ypač nešvariomis rankomis. Net nedidelis kontaktas gali pernešti infekciją.
• Nenaudokite svetimos kosmetikos ar kontaktinių lęšių. Tai ypač aktualu moterims. Net viena bendra tušo ar akių pieštuko naudojimo sesija gali baigtis infekcija.
• Atsargiai baseinuose! Jei žinote, kad jūsų akys jautrios chlorui, verta naudoti plaukimo akinius.
• Venkite alergenų. Jei esate linkę į alergiją – stebėkite žiedadulkių kalendorių, naudokite oro filtrus, o kontaktą su gyvūnais ar dulkėmis apribokite.
• Laikykitės izoliacijos principo. Vaikų ar suaugusiųjų, sergančių infekciniu konjunktyvitu, nereikėtų leisti į kolektyvą, kol simptomai aktyvūs. Tai padeda apsaugoti kitus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei konjunktyvito simptomai tęsiasi ilgiau nei savaitę, jei rega prastėja, jaučiamas stiprus skausmas ar matomos išskyros tampa gausios ir pūlingos – būtina kreiptis į gydytoją. Negydomas konjunktyvitas, ypač bakterinis, gali komplikuotis ir paveikti giliau esančias akių struktūras.

Konjunktyvitas gali pasirodyti kaip nereikšminga smulkmena, bet netinkamai gydomas jis gali kelti rimtų problemų, ypač vaikams ar žmonėms su susilpnėjusiu imunitetu. Jei kyla abejonių – visada geriausia pasitarti su specialistu. Juk sveikos akys – ne tik apie regėjimą, bet ir apie gyvenimo kokybę.

Jei kankina pasikartojantis konjunktyvitas ar kyla abejonių dėl akių sveikatos, geriausia nesigydyti savarankiškai. Kreipkitės į medicija.lt specialistus – jie padės nustatyti tikslią diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą.