Estrogenas

Estrogenas – pagrindinis moteriškasis lytinis hormonas, kuris atlieka itin svarbų vaidmenį ne tik moters reprodukcinėje sistemoje, bet ir visame organizme. Jis dalyvauja reguliuojant menstruacinį ciklą, veikia odą, kaulų stiprumą, širdies ir kraujagyslių sistemą bei netgi nuotaiką. Nors dažniausiai kalbama apie estrogeno svarbą moterims, šį hormoną turi ir vyrai (tik žymiai mažesniais kiekiais).

Kas yra estrogenas?

Estrogenas – tai bendras terminas, kuris apima kelias susijusias hormonines medžiagas iš kurių pagrindinės yra:

• Estradiolis (E2) – aktyviausia forma, gaminama kiaušidėse; vyrauja vaisingo amžiaus moterims.
• Estronas (E1) – pagrindinė forma po menopauzės.
• Estriolis (E3) – silpniausia forma, kurios daugiausia gaminama nėštumo metu.

Estrogenai priskiriami prie steroidinių hormonų ir gaminami ne tik kiaušidėse, bet ir riebaliniame audinyje, antinksčiuose bei placentoje (nėštumo metu). Vyrams mažas estrogeno kiekis sintetinamas sėklidėse ir periferiniuose audiniuose.

Kokias funkcijas atlieka estrogenas?

Estrogenas – tai ne tik lytinis hormonas, bet ir sudėtinga organizmo reguliavimo dalis, kuri veikia įvairias sistemas: nuo reprodukcinės iki nervų. Jo reikšmė moters organizme yra itin plati, o hormonų disbalansas gali turėti įtakos tiek fizinei sveikatai, tiek emocinei būklei.

Estrogenas ir menstruacinis ciklas

Pagrindinis estrogeno vaidmuo – menstruacinio ciklo reguliavimas. Ciklo pirmoje pusėje šis hormonas stimuliuoja gimdos gleivinės augimą (endometriumo proliferaciją), kad ji būtų pasiruošusi priimti apvaisintą kiaušialąstę. Jeigu nėštumas neįvyksta, estrogeno lygis krenta ir gleivinė pašalinama su menstruacijomis. Be pakankamo estrogeno ciklas taptų nereguliarus arba visai nutrūktų.

Estrogenas ir antriniai lytiniai požymiai

Brendimo laikotarpiu estrogenas skatina antrinių lytinių požymių formavimąsi. Tai apima krūtų vystymąsi, riebalų pasiskirstymą moters kūne, plaukų augimą pažastyse ir gaktos srityje. Šie pokyčiai atspindi fiziologinę brandą ir paruošia organizmą vaisingumui.

Estrogenas ir kaulų sveikata

Estrogenas palaiko kaulinio audinio pusiausvyrą – mažina kaulo irimą ir skatina jo atsinaujinimą. Šio hormono trūkumas, ypač po menopauzės, yra vienas iš pagrindinių osteoporozės rizikos veiksnių, todėl moterys po menopauzės dažniau patiria kaulų lūžius, ypač riešo, klubo ir stuburo srityse.

Estrogenas ir širdies bei kraujagyslių sistema

Šis hormonas padeda išlaikyti kraujagyslių elastingumą, reguliuoja kraujospūdį ir dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Estrogenas didina „gerojo“ (HDL) cholesterolio lygį ir mažina „blogojo“ (LDL), taip apsaugodamas nuo aterosklerozės ir širdies ligų. Iki menopauzės moterys turi mažesnę infarkto ar insulto riziką nei vyrai, o sumažėjęs estrogeno kiekis šią apsaugą silpnina.

Estrogenas ir odos būklė

Oda – vienas iš organų, jautriausiai reaguojančių į hormoninius pokyčius. Estrogenas palaiko odos elastingumą, drėkinimą ir kolageno gamybą. Kai estrogeno lygis sumažėja, oda tampa sausesnė, plonesnė, mažėja jos elastingumas ir spartėja senėjimo procesai. Dėl to po menopauzės dažnai pasireiškia odos jautrumas, šerpetojimas ar net niežėjimas.

Estrogenas ir nervų sistema

Estrogenas veikia smegenų veiklą, emocinę savijautą, miegą ir dėmesio koncentraciją. Jis padeda reguliuoti serotonino ( „laimės hormono“) gamybą, todėl jo svyravimai dažnai susiję su nuotaikų kaita, dirglumu ar net depresija. Menstruacinio ciklo metu, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu estrogeno lygio pokyčiai gali sukelti emocinį disbalansą, nerimą ar nemigą.

Estrogeno lygio pokyčiai gyvenimo eigoje

Estrogeno kiekis organizme kinta viso gyvenimo metu. Didžiausias jo kiekis būdingas vaisingo amžiaus moterims, ypač ovuliacijos metu. Prieš menstruacijas ir menopauzės metu jo kiekis mažėja.

• Brendimo laikotarpiu estrogenas skatina lytinių organų vystymąsi, pieno liaukų augimą ir menstruacinio ciklo pradžią.
• Nėštumo metu jo kiekis smarkiai padidėja, kad būtų palaikomas vaisiaus vystymasis ir pasiruošta gimdymui.
• Po menopauzės estrogeno kiekis ženkliai sumažėja, nes kiaušidės nustoja jį gaminti. Tai sukelia pokyčius: karščio bangas, miego sutrikimus, nuotaikų svyravimus, makšties sausumą, kaulų masės mažėjimą.

Estrogeno trūkumas ir perteklius

Mažas estrogeno kiekis gali atsirasti dėl natūralių priežasčių (menopauzės), tačiau kartais jį sukelia ir kiti veiksniai – stiprus stresas, per didelis fizinis krūvis, kiaušidžių ligos, chirurginis kiaušidžių pašalinimas.

Per didelis estrogeno kiekis gali susidaryti dėl hormonų disbalanso, nutukimo (riebalinis audinys gamina estrogenus), tam tikrų vaistų vartojimo ar estrogenų turinčių kontraceptikų.

Kriterijus	Estrogeno trūkumas	Estrogeno perteklius
Galimos priežastys	Menopauzė, stiprus stresas, per didelis fizinis krūvis, kiaušidžių ligos, chirurginis kiaušidžių pašalinimas	Hormonų disbalansas, nutukimas (riebalinis audinys gamina estrogenus), kai kurie vaistai, estrogenų turintys kontraceptikai
Menstruacijos	Nereguliarus arba visai išnykęs ciklas	Nereguliarus ar dažnesnis kraujavimas
Fiziniai požymiai	Karščio bangos, naktinis prakaitavimas, makšties sausumas, silpnėjanti kaulų masė	Vandens susilaikymas, tinimai, jautrios ar patinusios krūtys
Psichologiniai simptomai	Nuotaikų svyravimai, dirglumas, nerimas, dėmesio stoka, nuovargis	Nuotaikų svyravimai, galvos skausmai
Lytinis potraukis	Sumažėjęs	Gali būti padidėjęs arba nepastovus
Galimos pasekmės	Osteoporozė, makšties atrofija, seksualinės funkcijos sutrikimai	Gimdos miomos, endometriozė, krūties navikai (gerybiniai ar piktybiniai)
Gydymo galimybės	Hormonų pakaitinė terapija (ypač po menopauzės), gyvenimo būdo korekcija	Hormonų pusiausvyros stebėsena, kūno svorio kontrolė, gydytojo priežiūra dėl galimų navikų rizikos

 

Estrogeno šaltiniai – natūralūs ir sintetiniai

Estrogenas gali būti gaunamas ne tik natūraliai, bet ir iš išorės – kaip vaistai ar maisto papildai. Hormonų pakaitinė terapija (HPT) skiriama moterims po menopauzės ar po kiaušidžių pašalinimo. Be to, estrogenas naudojamas kai kuriose kontraceptinėse priemonėse.

Maistinės medžiagos, turinčios silpną estrogeninį poveikį, vadinamos fitoestrogenais.

Jie aptinkami:

• sojose ir sojų produktuose,
• linų sėmenyse,
• sezamuose,
• raudonajame dobile,
• ankštiniuose augaluose.

Nors jų poveikis nėra toks stiprus kaip natūralaus estrogeno, jie gali švelniai padėti palaikyti hormonų pusiausvyrą.

Estrogenas yra itin svarbus hormonas, veikiantis daugelį organizmo sistemų. Jis ne tik reguliuoja moters reprodukcinę funkciją, bet ir daro įtaką bendrai savijautai, kaulų, odos, širdies ir nervų sistemoms.

Estrogeno kiekis natūraliai kinta gyvenimo eigoje, tačiau esant ryškiems trūkumams ar pertekliui svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją.