Atopinis dermatitas – viskas ką turite žinoti

Atopinis dermatitas (dar vadinamas atopine egzema) yra lėtinė uždegiminė odos liga, kuri dažniausiai prasideda ankstyvoje vaikystėje, tačiau gali pasireikšti ir suaugusiems. Tai viena iš dažniausių vaikų odos ligų, kuriai būdingas sausumas, niežėjimas ir pasikartojančios odos pažeidimo (egzeminės) stadijos. Ši liga yra glaudžiai susijusi su alergijomis ir kitomis atopinėmis ligomis – tokiomis kaip astma ar alerginis rinitas.

Atopinio dermatito priežastys ir rizikos veiksniai

Atopinio dermatito priežastis nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad ją lemia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Genetinis polinkis, kuris pasireiškia sutrikusia odos barjero funkcija ir padidėjusiu jautrumu alergenams, kartu su aplinkos veiksniais, tokiais kaip alergenai, dirgikliai ir infekcijos – gali inicijuoti ir išlaikyti odos uždegimą.

Genetinė predispozicija.

Jei šeimoje yra narių, kurie serga atopiniu dermatitu, astma ar alergijomis – rizika susirgti šia liga padidėja. Genetiniai odos barjero sutrikimai, pvz., filagrino geno mutacijos, gali sumažinti odos gebėjimą apsaugoti nuo drėgmės praradimo ir išorinių alergenų. Taip pat genetinė predispozicija yra vienas iš pagrindinių atopinio dermatito rizikos veiksnių. Šeimose, kuriose pasitaiko atopinio dermatito, astmos ar alergijų – ši liga dažnesnė dėl bendro genetinio polinkio.

Taigi, genetiniai odos barjero sutrikimai, tokie kaip filagrino geno mutacijos – lemia odos sausumą ir didina pralaidumą alergenams. Be to, genai gali paveikti ir imuninės sistemos reakcijas taip padidindami jautrumą aplinkos dirgikliams. Šis genetinis polinkis, kartu su aplinkos veiksniais, sudaro vadinamąjį „atopinį maršą“, kurio metu atopinis dermatitas dažnai yra pirmasis pasireiškiantis simptomas.

Aplinkos veiksniai.

Aplinkos veiksniai, tokie kaip tarša, tabako dūmai, dulkių erkės, gyvūnų pleiskanos, šiurkštūs cheminiai valikliai, taip pat maistas (kai kurie maisto produktai, ypač pieno, kiaušiniai, riešutai, soja, gali sukelti alergines reakcijas ir pabloginti atopinio dermatito simptomus, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams), infekcijos ir netinkama odos priežiūra – gali dirginti odą ir sukelti uždegimą. Taip pat ir klimatas, ypač staigūs temperatūros pokyčiai ir maža oro drėgmė, gali dar labiau pabloginti odos būklę. Be to, stresas ir emocinė įtampa gali sustiprinti niežulį ir kitus atopinio dermatito simptomus.  Imuninės sistemos disbalansas.

Sergantys atopiniu dermatitu dažnai turi pernelyg aktyvią imuninę sistemą, kuri per stipriai reaguoja į aplinkos dirgiklius. T ląstelės, kurios paprastai apsaugo organizmą nuo infekcijų, klaidingai atakuoja savo pačių odos ląsteles, taip išskirdamos uždegimines molekules – citokinus. Padidėjęs IgE antikūnų kiekis taip pat prisideda prie alerginių reakcijų ir odos uždegimo, o sutrikęs odos mikrobiomas gali dar labiau sustiprinti šį imuninės sistemos disbalansą.

Atopinio dermatito simptomai

Atopinis dermatitas, dar vadinamas egzema, yra lėtinė odos liga, kuri pasirešikia nuolatiniu niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais. Nors kiekvieno žmogaus atvejis gali skirtis  – yra keletas bendrų požymių, kurie gali padėti atpažinti atopinį dermatitą.

Odos sausumas ir niežėjimas

Atopinio dermatito pagrindinis bruožas yra odos sausumas ir stiprus niežėjimas. Sausa oda yra labiau linkusi prarasti drėgmę, nes atopinis dermatitas silpnina odos barjerinę funkciją. Tai lemia, kad oda tampa pažeidžiama dirgikliams, alergenams ir infekcijoms.

Oda tampa šiurkšti, šerpetoja ir gali atsirasti pleiskanų. Kai odai trūksta drėgmės – ji praranda elastingumą ir sukelia įtrūkimus, kurie gali būti skausmingi.

Niežėjimas gali būti labai intensyvus, ypač naktį, o tai gali sutrikdyti miegą ir pabloginti gyvenimo kokybę. Tai net sukelia vadinamą „niežėjimo-kasymosi ciklą” – odai niežint, žmogus ją kaso, o kasymasis dar labiau pažeidžia odą, vis sukeldamas dar didesnį niežėjimą. Dėl to labai svarbu reguliariai drėkinti odą ir naudoti gydytojo skirtus preparatus, kad būtų sumažinta sausumas ir išvengta įtrūkimų.

Paraudimas ir uždegimas

Paraudimas yra uždegiminės reakcijos požymis ir dažniausiai pasireiškia aktyvios atopinio dermatito fazės metu, kai oda stipriai uždegama. Uždegimas gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai kenčia nuo kitokių zonų bėrimo lyginant su suaugusiais. Dažniausiai apibertas veidas (ypač skruostai), kaklas, galvos oda, alkūnės, riešai ir keliai. Vyresni vaikai ir suaugusieji kenčia nuo bėrimų alkūnių vietose ir kelių vidinėse pusėse, išbertas kaklas, riešai, kulkšnys, rankos ir yra bėrimų ant veido.

Paraudusi oda dažnai būna skausminga ir jautri. Uždegimas sukelia odos paburkimą, o tai apsunkina normalų odos atsinaujinimą. Paraudimą gali pabloginti išoriniai dirgikliai, tokie kaip karštis, šiurkštūs audiniai ar kosmetinės priemonės.

Bėrimai

Atopinio dermatito metu gali atsirasti įvairių bėrimų. Jų pobūdis gali keistis priklausomai nuo ligos stadijos ar paciento amžiaus. Dažniausi atopinio dermatito bėrimo tipai:

• Mažos, skysčio pripildytos pūslelės, kurios dažnai trūkinėja ir gali tapti šlapiuojančio Šis bėrimo tipas labiau būdingas kūdikiams ar mažiems vaikams.
• Plokšti, paraudę odos lopai, kurie gali pleiskanoti. Tai dažniausiai pasireiškia vyresniems vaikams ir suaugusiems.
• Pažeistos vietos gali šlapiuoti, ypač jei yra antrinė infekcija. Tai ženklas, kad oda nėra tinkamai apsaugota nuo infekcijų.

Niežintys bėrimai gali būti sunkiai kontroliuojami, todėl labai svarbu ne tik gydyti simptomus, bet ir stengtis išvengti trigerių, kurie sukelia ligos paūmėjimą.

Odos sustorėjimas (lichenifikacija)

Ilgalaikis ir nuolatinis kasymasis dėl niežėjimo gali sukelti odos sustorėjimą, t.y. procesą vadinamą lichenifikacija. Tai yra odos apsauginė reakcija į lėtinį uždegimą ir traumas. Sustorėjusi oda tampa šiurkšti, gali būti išryškėjusios odos linijos ir jos paviršius gali tapti panašus į odą „driežo žvynuotumą“.

Lichenifikacija dažniausiai pasireiškia tose vietose, kur oda yra daugiausia kasoma – alkūnių ar kelių linkiuose, riešų vidinėje pusėje, kakle, rankose ir veide.

Odos pažeidimai ir infekcijos

Dėl nuolatinio niežėjimo ir kasymosi oda gali tapti pažeidžiama infekcijoms. Viena iš dažniausių atopinio dermatito komplikacijų yra bakterinės infekcijos, ypač sukeltas Staphylococcus aureus bakterijos.

Infekcijos metu oda gali tapti ypač paraudusi, šlapiuoti, pūliuoti, atsirasti nemalonus kvapas. Dažnai šiose vietose gali susidaryti šašai ar pluta. Gali prasidėti lokalizuotos infekcijos, kurios, negydomos, gali išplisti į didesnius odos plotus. Bakterinėms infekcijoms dažniausiai skiriami antibiotikai – tiek vietiniai tepalai, tiek, jei reikia, geriamieji.

Dėl sumažėjusios odos barjero funkcijos atopiniu dermatitu sergantiems asmenims taip pat gresia rizika užsikrėsti virusinėmis infekcijomis (pvz., herpes simplex virusu, kuris sukelia „šaltąją opą“) ar grybelinėmis infekcijomis.

Atopinis dermatitas turi daugybę formų ir simptomų, kurių sunkumas gali labai skirtis. Nors liga nėra išgydoma – tinkamas gydymas, odos priežiūra ir išvengimas provokuojančių veiksnių gali padėti efektyviai kontroliuoti simptomus ir sumažinti paūmėjimų dažnį.

Atopinio dermatito gydymas

Atopinis dermatitas yra lėtinė odos liga, kuri reikalauja nuolatinio dėmesio ir priežiūros. Kadangi ši liga yra labai individuali – gydymo planas taip pat gali būti parenkamas kiekvienam pacientui individualiai.

Atopinio dermatito gydymo tikslai:

• Sumažinti niežulį ir diskomfortą. Niežulys yra vienas iš labiausiai varginančių simptomų, todėl jo malšinimas yra vienas iš pagrindinių gydymo tikslų.
• Sumažinti odos uždegimą. Uždegimas yra pagrindinė atopinio dermatito priežastis. Mažinant uždegimą galima sumažinti paraudimą, patinimą ir kitus su uždegimu susijusius simptomus.
• Atkurti odos barjerą. Pažeistas odos barjeras yra vienas iš pagrindinių atopinio dermatito bruožų. Atkuriant odos barjerą galima sumažinti drėgmės praradimą, padidinti odos atsparumą dirgikliams ir sumažinti infekcijos riziką.
• Paūmėjimų prevencija. Nors visiškai išvengti paūmėjimų gali būti sunku, tačiau tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti jų dažnumą ir intensyvumą.

Odos drėkinimas (emolientai)

Emolientai yra pagrindinis atopinio dermatito gydymo elementas. Jie padeda atkurti odos barjerą ir išlaikyti drėgmę odoje taip sumažindami sausumą ir niežulį. Emolientai turėtų būti naudojami kasdien, ypač po maudynių, kad oda būtų minkšta ir apsaugota nuo išorinių dirgiklių.

• Emolientai sukuria apsauginę plėvelę ant odos taip sumažindami vandens praradimą.
• Naudojami visame kūne, įskaitant pažeistas vietas.
• Padeda sumažinti uždegimą, apsaugo nuo bėrimų paūmėjimo ir stipriai mažina niežėjimą.

Vietiniai kortikosteroidai

Vietiniai kortikosteroidai yra efektyvūs gydant uždegimą ir niežulį, ypač atopinio dermatito paūmėjimo fazėje. Jie sumažina uždegiminių ląstelių aktyvumą ir stabilizuoja odos būklę.

Kortikosteroidai skiriami atsižvelgiant į atopinio dermatito sunkumą ir pažeistos vietos jautrumą. Pavyzdžiui, silpnesnio poveikio preparatai naudojami veidui ar kūdikiams, o stipresnio – rankoms, kojoms ar kitiems stipriau paveiktiems plotams. Tiesa, kortikosteroidų ilgalaikis vartojimas gali sukelti odos plonėjimą ir kitus šalutinius poveikius, todėl reikia juos naudoti atsargiai, tik pagal gydytojo nurodymus.

Kalcineurino inhibitoriai

Kalcineurino inhibitoriai (pvz., takrolimuzas ir pimekrolimuzas) yra alternatyva kortikosteroidams, ypač ilgalaikiam naudojimui. Jie mažina uždegimą be kortikosteroidams būdingų šalutinių poveikių.

Dažniausiai naudojami jautriose vietose, tokiose kaip veidas, kaklas, vokai ir lytinių organų sritis, kur kortikosteroidai gali sukelti šalutinių poveikių. Tinka vaikams ir suaugusiems, kurie serga lengvu ar vidutiniu atopiniu dermatitu.

Antihistamininiai vaistai

Antihistamininiai vaistai dažniausiai skiriami siekiant sumažinti niežėjimą. Nors jie negydo pačios ligos priežasties – jie gali būti naudingi pacientams, kuriems niežėjimas sukelia stiprų diskomfortą ar sutrikdo miegą.

Dažniausiai naudojami naktį, kad pagerintų miego kokybę. Nors jie mažina niežėjimą – antihistamininiai vaistai nepašalina uždegimo ir odos pažeidimo priežasčių.

Šviesos terapija (fototerapija)

Fototerapija naudojama sunkesniais atopinio dermatito atvejais, kai vietiniai vaistai neefektyvūs arba jų negalima ilgai naudoti. Naudojami ultravioletiniai B spinduliai (UVB), kurie slopina odos uždegimą.

Gydymas vyksta specialiuose medicinos centruose. Seansai atliekami kelis kartus per savaitę, kol simptomai sumažėja. Ilgalaikė fototerapija gali padidinti odos vėžio riziką, todėl ji turi būti atliekama kontroliuojant gydytojui.

Sisteminiai vaistai

Sunkesniais atopinio dermatito atvejais, kai vietiniai preparatai ar šviesos terapija neveiksmingi, gali būti naudojami sisteminiai vaistai, kurie slopina pernelyg aktyvią imuninę sistemą. Tokie vaistai kaip ciklosporinas, metotreksatas ar azatioprinas – mažina uždegimą visame organizme. Visgi, jie gali sukelti rimtų šalutinių poveikių, todėl skiriami tik sunkiais atvejais. Dažnai naudojami trumpą laiką, kol odos būklė stabilizuojasi.

Biologiniai vaistai

Biologiniai vaistai yra naujausias gydymo metodas, kuris yra naudojamas sunkiais atopinio dermatito atvejais. Šie vaistai veikia specifinius imuninės sistemos mechanizmus blokuodami tam tikrus baltymus, kurie sukelia uždegimą.

Dupilumabas yra vienas iš pirmųjų biologinių vaistų, kuris yra patvirtintas sunkiai atopinio dermatito formai gydyti. Jis slopina imuninės sistemos dalis atsakingas už uždegimą ir niežėjimą. Biologiniai vaistai yra efektyvūs ilgalaikiam gydymui ir turi mažiau šalutinių poveikių nei tradiciniai imunosupresantai. Skiriami pacientams, kuriems kiti gydymo būdai nėra veiksmingi arba sukelia stiprius šalutinius poveikius.

Atopinio dermatito gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų ir individualių paciento poreikių. Paprasti drėkinamieji preparatai yra būtini kasdienei odos priežiūrai, o stipresni vaistai ir procedūros skiriami tik sunkesniais atvejais. Optimalus gydymo planas sudaromas individualiai, kartu atsižvelgiant į paciento gyvenimo kokybę, siekiant sumažinti paūmėjimus ir užtikrinti ilgalaikę ligos kontrolę.

Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, kuri gali labai paveikti gyvenimo kokybę, ypač jei liga nėra tinkamai valdoma. Reguliarus odos drėkinimas, individualiai parinkti vaistai ir aplinkos veiksnių kontrolė gali padėti kontroliuoti simptomus ir sumažinti paūmėjimų dažnį.