Apgamų šalinimas: kada būtina ir kokį būdą rinktis

Apgamai – tai natūralūs odos dariniai, kurių turi beveik kiekvienas. Dauguma jų yra visiškai nepavojingi, tačiau kai kurie gali kelti rimtą pavojų sveikatai arba tiesiog trukdyti kasdieniam gyvenimui. Taigi, apgamų šalinimas – ne tik estetinė, bet ir medicininė procedūra, kuri reikalauja atsakingo požiūrio.

Kas yra apgamas?

Apgamas (mediciniškai vadinamas nevusu) – tai pigmentinis odos darinys, sudarytas iš melanocitų – ląstelių, gaminančių pigmentą melaniną.

Jie gali būti:

• Įgimti (nuo gimimo).
• Įgyti (atsiradę gyvenimo eigoje).

Apgamai būna įvairių spalvų – nuo šviesiai rusvų iki beveik juodų, taip pat skirtingų formų: plokšti, iškilūs, su plaukeliais ar be jų.

Kada verta svarstyti apie apgamo šalinimą?

Ne kiekvienas apgamas turi būti pašalintas, tačiau tam tikrais atvejais gydytojas dermatologas gali rekomenduoti šalinimą arba pacientas pats gali to norėti dėl estetinių ar praktinių priežasčių.

Pagrindinės priežastys:

• Apgamas keičia spalvą, formą, dydį ar tampa asimetriškas.
• Atsiranda niežulys, skausmas, kraujavimas.
• Apgamas yra nuolatinėje dirginimo zonoje, pvz., trinama liemenėlės, diržo, skutimosi srityje.
• Estetiniai sumetimai – ant veido, kaklo ar kitų matomų vietų.
• Atsiranda naujų, įtartinų darinių greta apgamo.

Gydytojai taiko „ABCDE“ taisyklę, kuri padeda įvertinti apgamo rizikingumą:

• A – asimetrija.
• B – nelygūs kraštai (borders).
• C – nevienalytė spalva (color).
• D – dydis > 6 mm.
• E – evoliucija (pokyčiai laike).

Jei pastebite bent vieną iš šių požymių – būtina kreiptis į dermatologą.

Apgamų šalinimo būdai

Šiuolaikinė dermatologija siūlo kelis veiksmingus apgamų šalinimo būdus. Tinkamas metodas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į apgamo tipą, gylį, vietą ant kūno, estetinius lūkesčius ir galimą piktybiškumo riziką.

Chirurginis šalinimas

Tai pats patikimiausias ir saugiausias metodas, ypač jei apgamas atrodo įtartinas arba yra gilesnis.

• Procedūra atliekama vietinėje nejautroje, dažniausiai klinikos sąlygomis
• Apgamas pašalinamas su šaknimi, kartu pašalinant nedidelį odos plotą aplink
• Žaizda susiuvama, vėliau – pašalinami siūlai
• Pašalintas audinys išsiunčiamas histologiniam tyrimui, kad būtų atmesta piktybinio naviko galimybė

Pliusai: labai saugu, tinka net rizikingiems ar greitai augantiems dariniams.

Minusai: gali likti randas, ypač jei apgamas buvo didelis ar vieta – įsitempianti (pvz., nugara).

Lazerinis šalinimas

Tai estetiškas ir populiarus pasirinkimas, tinkamas kosmetiniams ir paviršiniams apgamams, kurių piktybiškumo rizika maža.

• Procedūra atliekama naudojant aukšto dažnio lazerio spindulį, kuris tiksliai sunaikina pigmentines ląsteles.
• Nereikia pjūvio ar siūlių.
• Dažniausiai užtenka vienos procedūros, tačiau kai kada gali reikėti pakartojimo.

Pliusai: greita, beveik neskausminga, randų tikimybė – minimali.

Minusai: negalima atlikti histologinio tyrimo, todėl netinka įtartiniems apgamams.

Elektrokoaguliacija

Tai procedūra, kai apgamas pašalinamas naudojant aukšto dažnio elektros srovę, kuri suardo audinius ir užkerta kelią kraujavimui.

• Paprastai naudojama mažiems ir paviršiniams apgamams.
• Procedūra greita, atliekama vietinėje nejautroje.

Pliusai: veiksminga nedideliems dariniams, nebrangu

Minusai: gali likti nedidelis randas ar pigmentacijos pokytis

Krioterapija (šalinimas skystu azotu)

Apgamas užšaldomas itin žema temperatūra, naudojant skystą azotą, kuris sunaikina ląsteles.

• Tinka paviršiniams, gerybiniams odos dariniams, bet rečiau naudojamas pigmentiniams apgamams
• Gali prireikti kelių seansų

Pliusai: nereikia pjūvio, greita, neskausminga.

Minusai: sunku tiksliai kontroliuoti užšalimo gylį, kartais reikia pakartoti, nėra tinkama gilesniems ar tamsesniems apgamams.

Kaip prižiūrėti odą po apgamo šalinimo?

Tinkama odos priežiūra po apgamo šalinimo yra labai svarbi. Nuo jos priklauso –  kaip greitai gyja žaizda, ar neatsiras infekcija ir kokia bus galutinė estetinė išvaizda. Nors pati procedūra dažniausiai būna nesudėtinga – gijimo laikotarpis reikalauja kruopštumo ir kantrybės.

Apsauga nuo saulės

Po procedūros oda tampa jautresnė ultravioletiniams spinduliams, todėl ją būtina saugoti. Tiesioginė saulė gali sukelti pigmentacijos pakitimus, patamsinimus ar net uždelstą randėjimą. Verta bent kelias savaites vengti tiesioginio saulės poveikio, o vėliau naudoti stiprią apsaugą – kremą su SPF 30–50.

Neliesti ir neplėšyti šašo

Jei po procedūros susiformuoja šašas – svarbu jo neliesti, nelupti ir netrinti. Šašas nukrenta savaime, kai oda jau pakankamai sugijusi. Jo pažeidimas gali sukelti randą arba užkrėsti žaizdą.

Vaistai ir priemonės pagal gydytojo rekomendacijas

Dermatologas gali paskirti antibakterinį tepalą arba žaizdas gydančius preparatus. Juos reikia naudoti tik taip, kaip nurodyta. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti naudoti specialius gelius ar silikono pagrindo pleistrus, kurie sumažina randų susidarymo tikimybę.

Vengti drėgmės ir prakaitavimo

Kol žaizda neatsivėrusi ir neužgijusi – reikėtų vengti pirties, baseino, karštų vonių, prakaitavimo. Per didelė drėgmė sudaro palankias sąlygas bakterijoms ir gali sutrikdyti gijimo procesą. Taip pat reikia vengti odos trinties. Jei apgamas buvo pašalintas srityje, kuri liečiasi su drabužiais, verta rinktis laisvesnius, natūralaus audinio drabužius.

Stebėti gijimo eigą

Gijimo trukmė priklauso nuo procedūros tipo ir apgamo vietos. Lazeriu pašalinti dariniai dažniausiai sugyja per 7–10 dienų, chirurginės žaizdos – per 2–3 savaites. Jei buvo siūlų – jų pašalinimas paprastai atliekamas po 7–14 dienų. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar neatsiranda paraudimas, pūliavimas, temperatūros padidėjimas. Tai gali būti infekcijos požymiai.

Randų priežiūra

Jei po gijimo lieka randas, tad verta apie tris mėnesius naudoti randų mažinimo priemones – specialius kremus, gelius ar silikono pleistrus. Randas per kelis mėnesius paprastai išblykšta, susilieja su aplinkinės odos spalva.

Apgamų šalinimas – tai procedūra, kurią svarbu vertinti ne tik kaip grožio, bet ir profilaktinę sveikatos priemonę. Dauguma apgamų yra nepavojingi, tačiau dalis jų, ypač kintantys, gali būti melanomos pirmtakai. Būtent todėl reguliari odos apžiūra ir atsakingas sprendimas dėl šalinimo gali išgelbėti gyvybę. Jei kyla abejonių – verta pasitarti su gydytoju. Geriau patikrinti ir nurimti, nei ignoruoti ir rizikuoti.

Apgamų pokyčiai gali būti pavojingi, net jei atrodo menki. Jei pastebite, kad apgamas kinta ar trukdo rutinoje – medicija.lt dermatologai atliks profesionalią apžiūrą ir saugiai pašalins darinį jums tinkamiausiu būdu.