Šlapimo pūslės uždegimas

Šlapimo pūslės uždegimas, dar vadinamas cistitu, yra dažna šlapimo takų infekcijos forma, kuri dažniausiai paveikia moteris, bet pasitaiko ir vyrams, vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms. Tai uždegiminis procesas, kuris apima šlapimo pūslės gleivinę, dažniausiai sukeltas bakterijų, patekusios į šlapimo takus iš išorės.

Nors daugeliu atvejų ši būklė nėra pavojinga gyvybei, negydoma gali sukelti rimtesnių komplikacijų – inkstų infekciją ar lėtinį šlapimo pūslės dirginimą.

Kaip vystosi šlapimo pūslės uždegimas?

Cistitas dažniausiai atsiranda tuomet, kai bakterijos (dažniausiai Escherichia coli) iš žarnyno patenka į šlaplę, o iš ten į šlapimo pūslę. Moterims tai įvyksta dažniau dėl anatominių ypatybių: jų šlaplė trumpesnė ir arčiau išangės, todėl bakterijoms lengviau patekti į šlapimo takus.

Uždegiminį procesą skatina:

• bakterijų dauginimasis šlapimo pūslėje;
• imuninės sistemos reakcija į infekciją;
• mechaniniai veiksniai, galintys dirginti šlapimo pūslės gleivinę (pvz., lytiniai santykiai, cheminės medžiagos).

Dažniausios šlapimo pūslės uždegimo priežastys

Šlapimo pūslės uždegimą, arba cistitą, gali sukelti įvairūs veiksniai – tiek išoriniai, tiek susiję su vidiniais organizmo pokyčiais. Dažniausiai priežastys yra kompleksinės, o kai kurie rizikos veiksniai susideda iš įpročių, fiziologinių savybių ar sveikatos būklės.

Bakterijos

Beveik visi šlapimo pūslės uždegimo atvejai (ypač moterims) yra sukelti bakterinės infekcijos. Dažniausia bakterija – Escherichia coli (E. coli), gyvenanti žmogaus žarnyne. Į šlapimo pūslę ji patenka per šlaplę ir pradeda daugintis gleivinėje, sukeliauždegimą. Rečiau infekciją sukelia kitos bakterijos, pvz., Klebsiella, Proteus ar Enterococcus.

Kartais bakterijos gali patekti į šlapimo takus ne tik iš išorės, bet ir iš kraujo ar limfos srauto (nors tai būna rečiau).

Lytiniai santykiai

Lytiniai santykiai – viena iš dažniausiai pasitaikančių cistito priežasčių, ypač tarp jaunų moterų. Santykių metu bakterijos gali būti mechaniškai įstumtos į šlaplę, o iš ten greitai patekti į šlapimo pūslę. Dėl šios priežasties šis reiškinys kartais vadinamas „medaus mėnesio cistitu“. Rizika dar labiau padidėja, jei iš karto po lytinių santykių nepasinaudojama tualetu.

Nepakankamas skysčių vartojimas

Kai organizmas gauna per mažai skysčių, sumažėja šlapimo gamyba. Retesnis šlapinimasis reiškia, kad šlapimo pūslėje ilgiau kaupiasi skystis, o kartu ir bakterijos, kurios turi daugiau laiko daugintis. Be to, šlapimas tampa koncentruotas ir labiau dirgina pūslės gleivinę. Gausus vandens vartojimas padeda mechaniškai „išplauti“ bakterijas iš šlapimo takų.

Netinkama higiena

Higienos įpročiai taip pat gali turėti įtakos. Pavyzdžiui, po tuštinimosi valymas iš nugaros į priekį gali pernešti bakterijas iš išangės srities link šlaplės. Taip pat problemų gali kilti naudojant agresyvias intymios higienos priemones, kurios pažeidžia natūralų makšties pH ir sumažina apsaugą nuo infekcijų. Dažnas tamponų ar kasdieninių įklotų naudojimas be keitimo taip pat gali sukurti palankią aplinką bakterijoms daugintis.

Šlapimo sulaikymas

Ilgas šlapimo sulaikymas (pvz., kelionėse, darbe ar dėl įpročio) padidina infekcijos riziką. Kuo ilgiau šlapimas būna pūslėje, tuo labiau sudaroma terpė bakterijoms daugintis. Be to, perpildyta šlapimo pūslė tempia jos sienelę, dirgina gleivinę ir silpnina apsaugines funkcijas.

Anatominiai ar funkciniai pokyčiai

Kai kuriems žmonėms cistitas pasireiškia dėl fizinių kliūčių ar sutrikimų šlapimo nutekėjimui.

• Padidėjusi prostata vyrams gali užspausti šlaplę ir trukdyti pilnam šlapimo pasišalinimui.
• Šlapimo takų susiaurėjimai (pvz., įgimti ar po operacijų) apsunkina šlapinimąsi.
• Šlapimo pūslės akmenys ar navikai taip pat gali dirginti gleivinę ir skatinti infekcijos plitimą.
• Neurologiniai sutrikimai, tokie kaip išsėtinė sklerozė ar diabetinė neuropatija, gali trikdyti šlapimo pūslės funkciją.

Šiais atvejais infekcijos gydymas vien antibiotikais dažnai nepakankamas – reikia pašalinti ar kontroliuoti pagrindinę priežastį.

Menopauzė

Moterims po menopauzės atsiranda fiziologinių pokyčių, kurie padidina šlapimo takų infekcijų riziką. Dėl sumažėjusio estrogeno kiekio suplonėja šlapimo takų gleivinė, sumažėja natūrali apsauga, pablogėja vietinė kraujotaka. Gali atsirasti sausumas, dirglumas, sumažėja makšties mikroflora, kuri normaliai padeda kovoti su bakterijomis. Visa tai sudaro palankesnes sąlygas bakterijoms daugintis.

Pagrindiniai šlapimo pūslės uždegimo simptomai

Šlapimo pūslės uždegimo požymiai gali būti labai nemalonūs ir trikdantys kasdienį gyvenimą:

• dažnas ir skubus noras šlapintis;
• deginimo ar skausmo jausmas šlapinantis;
• drumstas ar nemalonaus kvapo šlapimas;
• šlapime gali pasirodyti kraujo pėdsakų;
• spaudimo ar skausmo jausmas pilvo apačioje;
• lengvas karščiavimas ar bendras silpnumas (nors dažnai karščiavimo nėra).

Jei pasireiškia aukšta temperatūra, šaltkrėtis, stiprus nugaros ar šonų skausmas, tai gali reikšti, kad infekcija išplito į inkstus. Tokiu atveju būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Ūminis ir lėtinis cistitas

Ūminis šlapimo pūslės uždegimas dažniausiai prasideda staiga ir pasireiškia intensyviais simptomais. Jis paprastai gerai reaguoja į gydymą antibiotikais ir praeina per kelias dienas.

Lėtinis cistitas – pasikartojanti ar ilgą laiką trunkanti šlapimo pūslės infekcija. Ji gali būti susijusi su kitomis sveikatos problemomis arba pasitaikyti tiems, kuriems dažnai kartojasi ūminiai epizodai. Tokiais atvejais reikia išsamesnių tyrimų ir priežasčių paieškos.

Kaip diagnozuojamas?

Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis paciento nusiskundimais ir šlapimo tyrimu.

Paprastai atliekami:

• Bendras šlapimo tyrimas – parodo uždegimo žymenis, kraujo ar bakterijų buvimą.
• Šlapimo pasėlis – padeda nustatyti konkrečią bakteriją ir jos jautrumą antibiotikams.
• Kai kuriais atvejais – ultragarsinis tyrimas, jei įtariami struktūriniai pakitimai ar infekcija inkstuose.

Šlapimo pūslės uždegimo gydymas

Šlapimo pūslės uždegimo (cistito) gydymo tikslas – pašalinti infekciją, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Gydymo pobūdis priklauso nuo to, ar infekcija yra lengva, ar sudėtingesnė, ar ji pasikartojanti, ar pirmą kartą pasireiškusi.

Lengvi atvejai

Kai infekcija nesunki, o simptomai pasireiškia pirmą kartą, dažnai užtenka palaikomojo gydymo.

• Gausus skysčių vartojimas padeda „išplauti“ bakterijas iš šlapimo pūslės, skatindamas dažnesnį šlapinimąsi.
• Šiluma pilvo apačiai (pvz., šildyklė ar šiltas kompresas) mažina spazmus ir malšina skausmą.
• Trumpalaikis poilsis padeda organizmui efektyviau kovoti su infekcija.

Tokiais atvejais, ypač moterims, kai simptomai labai lengvi ir aiškiai atpažįstami, gydytojas gali pasiūlyti vadinamąją empirinę terapiją – pradėti gydymą net nelaukiant šlapimo pasėlio rezultatų.

Antibiotikų vartojimas

Daugeliu atvejų visgi reikalingas gydymas antibiotikais, nes bakterinė infekcija savaime retai praeina. Gydytojas gali skirti:

• trumpalaikį antibiotikų kursą (3–5 dienos) esant nesudėtingam cistitui;
• ilgesnį kursą (7–14 dienų) – jei infekcija stipresnė, kartotinė arba jei sergama kitomis ligomis (pvz., diabetu);
• vaistus pagal šlapimo pasėlio rezultatus, jei infekcija nepasiduoda pradinei terapijai.

Svarbu:

• Visada užbaigti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei simptomai praeina jau po pirmų dozių. Neužbaigtas gydymas gali lemti bakterijų atsparumą ir infekcijos atsinaujinimą.
• Negydyti savarankiškai, ypač jei tai ne pirmas atvejis ar simptomai neįprasti. Netinkamai parinkti antibiotikai gali būti neveiksmingi.

Kiti gydymo aspektai

Infekcijos metu rekomenduojama vengti to, kas gali papildomai dirginti šlapimo pūslę ar apsunkinti gijimą.

• Vengti kofeino, alkoholio ir aštrių produktų, nes jie gali dirginti pūslės gleivinę ir paaštrinti simptomus.
• Laikinai susilaikyti nuo lytinių santykių, nes jie gali paskatinti bakterijų plitimą ir trukdyti atsigavimui.
• Esant stipriems skausmams, gydytojas gali paskirti skausmą malšinančių ar spazmus mažinančių vaistų (pvz., paracetamolio ar ibuprofeno).

Pasikartojantys  cistitai

Kai šlapimo pūslės uždegimai kartojasi dažnai (pvz., 2–3 kartus per metus ar daugiau), gydytojas gali:

• atlikti papildomus tyrimus (ultragarsą, šlapimo pasėlį, cistoskopiją);
• ieškoti galimų anatominių ar funkcinio pobūdžio priežasčių;
• skirti profilaktinį gydymą, nes tai gali būti ilgesnis antibiotikų kursas mažomis dozėmis arba trumpas gydymas po lytinių santykių;
• rekomenduoti vartoti vaistažolių preparatus ar papildus, kurie padeda palaikyti šlapimo takų sveikatą (pvz., spanguolių ekstraktą, D-manozę).

Kai kuriais atvejais, ypač moterims po menopauzės, siūlomas vietinių estrogenų vartojimas, kuris stiprina šlapimo takų gleivinę ir mažina infekcijos riziką.

Kaip galima jo išvengti?

Nors visiškai išvengti šlapimo pūslės uždegimo gali nepavykti, prevencinės priemonės žymiai sumažina riziką:

• gerti pakankamai vandens (apie 1,5–2 l per dieną);
• šlapintis reguliariai ir visiškai ištuštinti šlapimo pūslę;
• laikytis tinkamos higienos;
• po lytinių santykių kuo greičiau pasišlapinti;
• vengti ilgalaikio sėdėjimo ant šalto paviršiaus;
• dėvėti orui laidžius apatinius (geriausia – medvilninius).

Šlapimo pūslės uždegimas – tai dažna ir paprastai nesudėtinga sveikatos būklė, tačiau ją būtina gydyti laiku.

Pirmieji simptomai paprastai būna labai aiškūs, todėl svarbu į juos reaguoti nedelsiant. Gydant teisingai, dauguma atvejų praeina per kelias dienas. O pasitelkus paprastas prevencines priemones, galima sumažinti riziką susidurti su šia nemalonia problema ateityje.