Kolonoskopija

Kolonoskopija – modernus medicininis tyrimas, kuris leidžia gydytojams apžiūrėti storosios žarnos ir tiesiosios žarnos vidų. Tuo siekiama diagnozuoti, stebėti ir, jei reikia, gydyti įvairias ligas. Šis tyrimas yra itin svarbus prevencijos ir diagnostikos įrankis, ypač kalbant apie storosios žarnos vėžį, polipus, uždegiminius procesus bei kitas virškinimo trakto problemas.

Tyrimai rodo, kad reguliariai atliekant kolonoskopiją – storosios žarnos vėžio rizika sumažėja 60–70 %. Ankstyvoje stadijoje aptiktas vėžys yra išgydomas net 90 % atvejų.

Kodėl reikalinga kolonoskopija?

Kolonoskopija atliekama ne tik siekiant diagnozuoti jau esamus simptomus, bet ir prevenciškai, ypač žmonėms, kuriems gresia didesnė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu. Tai yra vienas iš efektyviausių būdų anksti nustatyti ikivėžines būkles ar kitus žarnyno sutrikimus.

1. Vėžio prevencija. Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų pasaulyje. Kolonoskopijos metu galima aptikti ir pašalinti polipus – nedidelius žarnyno gleivinės išaugimus, kurie ilgainiui gali tapti piktybiniais navikais.
2. Simptomų ištyrimas. Kolonoskopija skiriama, jei pacientas jaučia neaiškios kilmės pilvo skausmus, kraujavimą iš tiesiosios žarnos, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą, staigų svorio kritimą arba jei kraujo tyrimuose aptikta anemija.
3. Lėtinių žarnyno ligų stebėjimas. Žmonėms, kurie serga tokiomis ligomis kaip Krono liga ar opinis kolitas, kolonoskopija padeda įvertinti ligos eigą ir gydymo efektyvumą.
4. Šeimos istorija. Jei šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio ar polipų atvejų – profilaktinė kolonoskopija rekomenduojama anksčiau nei įprastai.

Kaip atliekama kolonoskopija?

Kolonoskopijos metu gydytojas naudoja specialų instrumentą – kolonoskopą. Tai lanksti, plona žarna su kamera, kuri leidžia apžiūrėti žarnyno gleivinę realiuoju laiku.

• Pasiruošimas. Kolonoskopija reikalauja, kad žarnynas būtų visiškai švarus, todėl prieš procedūrą pacientui tenka laikytis specialios dietos ir vartoti vidurius laisvinančius preparatus.

• Sedacija. Dauguma žmonių procedūros metu gauna lengvą sedaciją arba anesteziją, todėl diskomfortas ir skausmas sumažinami iki minimumo.
• Procedūros eiga. Gydytojas įveda kolonoskopą į tiesiąją žarną ir palaipsniui jį stumia į storąją žarną, atidžiai stebi gleivinės būklę. Jei aptinkami polipai ar kiti dariniai – jie gali būti pašalinami arba biopsijuojami toje pačioje procedūros metu.
• Tyrimo trukmė. Kolonoskopija paprastai trunka nuo 20 iki 60 minučių priklausomai nuo individualios situacijos.

Kaip pasiruošti kolonoskopijai?

Pasiruošimas kolonoskopijai yra labai svarbus. Netinkamas pasiruošimas gali apsunkinti gydytojui apžiūrėti žarnyno gleivinę, prailginti tyrimo trukmę arba pareikalauti papildomo vizito.

Dieta prieš kolonoskopiją

Pasiruošimas prasideda nuo dietos, kuri padeda sumažinti žarnyno užsikimšimą maisto likučiais.

• Likus 3–5 dienoms iki tyrimo rekomenduojama valgyti lengvai virškinamą, mažai ląstelienos turintį maistą. Venkite šviežių vaisių, daržovių, riešutų, sėklų, pilno grūdo duonos bei kitų produktų, kurie gali palikti likučių žarnyne. Geriausia rinktis baltą duoną, ryžius, vištieną, žuvį ir kiaušinius.
• Likus 1 dienai turėsite pereiti prie skaidrių skysčių dietos. Tai reiškia, kad galite gerti vandenį, skaidrias sultis (be minkštimo), arbatą be pieno, kavą (jei gydytojas leidžia), nesaldintą limonadą ir lengvą sultinį. Kietą maistą reikės visiškai nutraukti.
• Svarbu vengti raudonų ar purpurinių skysčių, nes jie gali suklaidinti gydytoją imituodami kraujavimą. Taip pat venkite alkoholio ir pieno produktų.

Vidurius laisvinantys preparatai

Žarnyno išvalymas yra svarbiausias pasiruošimo etapas. Jums bus paskirti vidurius laisvinantys preparatai, kuriuos reikės vartoti pagal gydytojo rekomendacijas.

• Paprastai preparatai geriami vakare prieš kolonoskopiją, o kartais jų vartojimas tęsiamas ir tyrimo dienos rytą.
• Šie preparatai sukelia intensyvų žarnyno judėjimą, todėl būkite pasiruošę dažnai lankytis tualete. Tai gali užtrukti kelias valandas, todėl svarbu būti namuose, turėti pakankamai skysčių.
• Vidurius laisvinantys preparatai gali dehidratuoti organizmą, todėl būtina nuolat gerti skysčius.
• Jei tyrimas numatytas anksti ryte – gydytojas gali paprašyti dalį preparato išgerti anksti tą dieną. Tai gali būti nemalonu, bet užtikrina geresnį žarnyno išvalymą.

Vaistų vartojimas ir konsultacija su gydytoju

Jei vartojate kokius nors vaistus – būtina apie tai informuoti gydytoją dar prieš pradedant pasiruošimą kolonoskopijai.

• Jei vartojate aspiriną, varfariną ar kitus kraują skystinančius vaistus – gydytojas gali rekomenduoti laikinai juos nutraukti arba pakeisti. Šie vaistai gali padidinti kraujavimo riziką procedūros metu, ypač jei bus pašalinti polipai.
• Diabetu sergantiems žmonėms gali tekti koreguoti insulino arba kitų vaistų dozes, nes pasiruošimo metu mažėja kalorijų kiekis. Būtina aptarti šį klausimą su gydytoju.
• Tam tikri vaistai, tokie kaip geležies preparatai, gali būti laikinai nutraukti, nes jie gali apsunkinti žarnyno išvalymą.
• Jei vartojate papildus, ypač tuos, kurie turi daug ląstelienos ar geležies – pasitarkite su gydytoju ar jų nereikėtų nutraukti likus kelioms dienoms iki tyrimo.

Ką reikia žinoti po procedūros?

Po kolonoskopijos dažniausiai leidžiama grįžti namo tą pačią dieną, tačiau dėl sedacijos poveikio svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų. Procedūra paprastai nesukelia didelių komplikacijų, tačiau tam tikri pojūčiai ar apribojimai gali išlikti trumpą laiką.

Savijauta po procedūros

Jei procedūros metu buvo naudojama sedacija, kurį laiką galite jausti mieguistumą, sutrikusią koordinaciją ar sumažėjusį dėmesio koncentravimą. Dėl šios priežasties neleidžiama vairuoti ar dirbti su technika bent 24 valandas po procedūros.

Kai kurie pacientai gali jaučia pilvo pūtimą, pilnumą arba lengvus spazmus, kuriuos sukelia oro pripūtimas į žarnyną procedūros metu. Šie simptomai praeina per kelias valandas, kai oras iš žarnyno pasišalina natūraliai.

Jei procedūros metu buvo pašalinti polipai arba atlikta biopsija – gali pasirodyti nedidelis kraujo kiekis išmatose. Tai normalu, tačiau jei kraujavimas yra gausus arba nepraeina – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Rekomendacijos po procedūros

• Rekomenduojama tą dieną vengti fizinio krūvio ir pailsėti, kad organizmas atsistatytų po procedūros ir sedacijos poveikio.
• Po procedūros galite grįžti prie įprastos dietos, tačiau jei buvo atliktos intervencinės procedūros (pvz., polipų pašalinimas) – gydytojas gali rekomenduoti vengti aštraus, sunkiai virškinamo maisto ar alkoholio.
• Kadangi pasiruošimo metu organizmas neteko daug skysčių – svarbu juos atkurti, gerti daug vandens ir lengvų skysčių.
• Atkreipkite dėmesį į savo savijautą. Jei atsiranda stiprus pilvo skausmas, nuolatinis kraujavimas ar karščiavimas – būtina kreiptis į gydytoją.

Kolonoskopijos nauda ir mitai

Kolonoskopija dažnai gąsdina pacientus, tačiau šiuolaikiniai medicininiai metodai užtikrina, kad procedūra būtų greita, efektyvi ir nesukeltų didelio diskomforto.

Dažniausi mitai

• „Kolonoskopija – skausminga.“ Dauguma pacientų nesijaučia diskomforto, nes procedūros metu naudojama sedacija. Nors gali būti jaučiamas lengvas pilvo pūtimas po procedūros – tai greitai praeina.
• „Tyrimas būtinas tik simptomų turintiems pacientams.“ Tai klaidinga nuomonė. Kolonoskopija ypač svarbi kaip profilaktinis tyrimas, nes ji padeda anksti nustatyti storosios žarnos vėžį arba ikivėžines būkles dar prieš pasireiškiant simptomams.
• „Tai ilgai trunkantis ir sudėtingas procesas.“ Procedūra paprastai trunka 20–60 minučių, o pasiruošimas, nors ir reikalauja tam tikrų pastangų – nėra sudėtingas.

Kolonoskopija yra gyvybę gelbstinti procedūra, nes leidžia aptikti ir pašalinti polipus, kurie galėtų išsivystyti į piktybinius auglius. Be to, ji padeda diagnozuoti tokias ligas kaip uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga, opinis kolitas), kurios gali ilgainiui sukelti rimtų komplikacijų. Sulaukus 50 metų – kolonoskopija rekomenduojama visiems žmonėms, net jei nėra jokių simptomų.