Biopsija

Biopsija – diagnostinė medicininė procedūra, kurios metu iš žmogaus kūno paimamas audinio arba ląstelių mėginys ir ištiriamas mikroskopu. Šis tyrimas leidžia gydytojams įvertinti, ar audinys yra normalus, ar jame vyksta patologiniai pokyčiai. Tai viena svarbiausių priemonių nustatant įvairias ligas, ypač onkologines.

Kada ir kodėl atliekama biopsija?

Biopsija dažniausiai atliekama tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti diagnozės kitais metodais, pvz., ultragarsu, rentgeno nuotrauka, MRT ar kraujo tyrimais. Tuomet, kai gali būti įtariama vėžio diagnozė, odos liga, uždegiminis procesas ar neaiškus mazgas ar darinys bet kurioje kūno vietoje.

Gydytojas gali rekomenduoti biopsiją šiais atvejais:

• jei nustatomas įtartinas darinys (pvz., guzelis krūtyje, mazgas limfmazgyje, pakitusi apgamų išvaizda);
• jei reikia tiksliai įvertinti, ar audinys yra gerybinis ar piktybinis;
• stebint lėtines ligas (pvz., kepenų, inkstų ar plaučių būklę);
• vertinant transplantacijos atmetimo požymius.

Biopsijos tipai

Biopsijos metodas parenkamas atsižvelgiant į įtariamos ligos pobūdį, audinio vietą, prieinamumą ir tyrimo tikslą. Kai kuriais atvejais svarbu gauti kuo didesnį audinio mėginį, kitais – išgauti medžiagą minimaliai invaziškai.

Adatinė biopsija

Adatinė biopsija – dažniausiai atliekamas metodas, kai į audinį įvedama plona (smulkioji aspiracinė) arba storesnė (pjautinė) adata. Šiuo būdu paimamas mažas audinio kiekis arba ląstelių aspiratas iš įtartino darinio.

Ji dažniausiai atliekama šiose situacijose:

• kai tiriami limfmazgiai, krūtų mazgai, skydliaukė, inkstai ar kepenys;
• kai darinys giliai organizme ir būtina vaizdo kontrolė (ultragarsu, kompiuterine tomografija);
• kai svarbu išvengti chirurginės intervencijos.

Tai greita ir saugi procedūra, po kurios žmogus dažniausiai gali grįžti prie įprastos veiklos tą pačią dieną.

Ekscizinė ir incizinė biopsija

Ekscizinė biopsija atliekama tada, kai gydytojas pašalina visą įtartiną darinio vienetą, pavyzdžiui, apgamą ar poodinį guzelį. Šis metodas leidžia vienu metu ir ištirti, ir pašalinti darinį. Procedūra atliekama chirurginiu būdu, taikant vietinę nejautrą.

Incizinė biopsija reiškia, kad pašalinama tik dalis darinio, jei jo negalima ar nebūtina visiškai pašalinti. Šis metodas dažniau taikomas esant didesniems ar sudėtingesnės struktūros navikams, pavyzdžiui, kai būtina įvertinti, ar tai piktybinis auglys.

Abi procedūros leidžia gauti daugiau audinio, todėl jos itin naudingos histologiniam įvertinimui, kai reikia tiksliai nustatyti naviko tipą ar laipsnį.

Endoskopinė biopsija

Endoskopinė biopsija atliekama naudojant specialų prietaisą – endoskopą, kuris leidžia vizualiai apžiūrėti vidaus organus per natūralias kūno angas. Per endoskopo kanalą įvedami maži instrumentai, kurie leidžia paimti gleivinės ar giliau esančio audinio gabalėlį.

Šis metodas dažniausiai taikomas:

• virškinamojo trakto tyrimuose – skrandžio, stemplės, dvylikapirštės žarnos ar žarnyno gleivinei;
• kvėpavimo takų ligoms – bronchų ar plaučių biopsijoms (bronchoskopija);
• šlapimo pūslės ar gimdos ertmės tyrimams (cistoskopija, histeroskopija).

Endoskopinė biopsija leidžia gydytojui tiksliai pamatyti įtartiną vietą ir paimti mėginį būtent iš pakitusio audinio.

Odoje ir gleivinėse atliekamos biopsijos

Odos ir gleivinių biopsijos dažnai atliekamos dermatologinėje ir ginekologinėje praktikoje. Procedūros metu pašalinamas paviršinis odos ar gleivinės sluoksnis ar mažas audinio gabalėlis, kuris vėliau tiriamas laboratorijoje.

Pavyzdžiai:

• odos biopsija – kai įtariamos uždegiminės odos ligos, odos vėžys ar pigmentiniai pažeidimai;
• gimdos kaklelio biopsija – atliekama nustačius pakitimus citologiniuose tepinėliuose (PAP testuose), ypač jei įtariamas ikivėžinis procesas;
• burnos gleivinės biopsija – kai matomos negyjančios opos ar pakitimai.

Šios procedūros paprastai nesudėtingos, atliekamos vietinėje nejautroje, o gijimo laikotarpis trumpas.

Ar biopsija skausminga?

Dauguma biopsijų atliekamos taikant vietinį nuskausminimą, todėl pacientas jaučia tik minimalų diskomfortą ar spaudimą. Sudėtingesnės procedūros gali būti atliekamos taikant sedaciją arba bendrąją nejautrą, ypač jei biopsija atliekama vidaus organuose.

Biopsijos rezultatų vertinimas

Paimtas audinys siunčiamas į laboratoriją, kurioje jį tiria patologas – specialistas, tiriantis mikroskopinius audinių pokyčius.

Jis nustato, ar audinyje yra:

• uždegimas;
• infekcijos požymių;
• gerybinis ar piktybinis navikas;
• kiti ląstelių struktūros pakitimai.

Rezultatų dažniausiai laukiama nuo kelių dienų iki dviejų savaičių priklausomai nuo sudėtingumo.

Biopsijos rizikos

Biopsija yra saugi procedūra, tačiau, kaip ir bet koks medicininis įsikišimas, ji gali turėti šalutinį poveikį.

Galimos komplikacijos:

• vietinis kraujavimas;
• nedidelis skausmas po procedūros;
• infekcijos rizika (retai);
• hematoma ar patinimas injekcijos vietoje.

Visi šie požymiai dažniausiai yra laikini ir (su)valdomi paprastomis priemonėmis.

Biopsija – tai labai svarbus tyrimas, kuris padeda tiksliai įvertinti audinio būklę ir patvirtinti ar paneigti ligą. Nors pati procedūra dažniausiai paprasta ir trumpa, jos rezultatai turi didelę diagnostinę reikšmę.

Laiku atlikta biopsija padeda tiksliai nustatyti diagnozę, pasirinkti tinkamą gydymą ir užkirsti kelią rimtesniems sveikatos sutrikimams.